Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje bus pradėtas mažinti apyvartoje esantis 1 ir 2 centų monetų kiekis. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų nebeprireiktų.
Bankų darbuotojai tikina, kad gegužės 1-ąją įsigaliosianti naujoji tvarka niekaip nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų. Apvalinama bus tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos ir toliau išliks tikslios iki cento. Tačiau, jei pirksite vieną prekę ar paslaugą, jos kainai galios apvalinimo taisyklė.
Apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais pinigais, o atsiskaitant banko mokėjimo, dovanų kortelėmis ar lojalumo kortelių taškais, mokėtina suma išliks neapvalinta.
Apvalinant galutinę pirkinių krepšelio kainą, bus laikomasi įprastų apvalinimo taisyklių: jei galutinė centų suma baigsis skaičiais 1, 2, 6 ir 7 (pvz., 31, 82, 56 ar 37), bus apvalinama į mažesnę pusę (30, 80, 55, 35); jei galutinės sumos paskutinis skaitmuo bus 3, 4, 8 ir 9 – į didesnę.
Naujoji tvarka galios visiems prekių ir paslaugų teikėjams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad bankuose, kaip ir kitose srityse, naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų. Apvalinami bus tik paslaugų įkainiai.
„Jei klientas norės perlaidos, įmokos ar pavedimo forma sumokėti ar į sąskaitą įnešti, pavyzdžiui, 150,16 Eur – būtent tokia suma ir bus priimta. Apvalinamas bus tik konkrečios paslaugos komisinis mokestis. Tarkim, jei banko mokestis už paslaugą yra 0,62 Eur, klientui nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 0,60 Eur.“
Nuo gegužės 1 d. pasikeitus mokėjimo grynaisiais pinigais tvarkai, smulkios 1 ir 2 centų nominalo monetos ir toliau liks įprasta ir teisėta atsiskaitymo priemone.
Kitaip tariant, jomis galėsite ir gauti grąžą, ir mokėti patys. Tiesa, jau ir pagal dabar galiojančią tvarką, prekybininkai neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. bet kokio nominalo monetų.
„Pagal naująją tvarką, jei, atsiskaitydami grynaisiais, nesutiksite mokėti suapvalintos sumos, prekė ar paslauga negalės būti parduota. Tačiau tikslią, nesuapvalintą sumą visuomet galėsite sumokėti negrynaisiais pinigais, pavyzdžiui, atsiskaitydami banko kortele“, – pabrėžia J. Ivaška.
Jei esate sukaupę didesnį kiekį smulkių monetų ir norėsite jas išsikeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus, tai bus galima padaryti Lietuvos banko kasose, komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų, teikiančių šią paslaugą, skyriuose. Tiesa, jokios būtinybės tai daryti nėra, nes smulkiosios monetos galios tol, kol natūraliai išnyks iš apyvartos.
J. Ivaška taip pat atkreipia dėmesį, kad, pasinaudodami situacija, gali suaktyvėti ir sukčiai.
Lietuvoje apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų skaičius kasmet vidutiniškai padidėja po 30 milijonų ir šiuo metu iš viso siekia daugiau nei 300 mln. vienetų. Nors jos sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų kiekio, jų vertė tesiekia 3 proc. (4,8 mln. eurų) visų Lietuvoje cirkuliuojančių monetų vertės.
Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, kasmet žmonės pameta ar į taupykles susideda apie 50 tonų 1 ir 2 centų monetų, kurių vertė – apie 300 000 eurų. Nuo 2015-ųjų pradžios, bendra šių „paklydėlių“ monetų suma jau pasiekė 3 mln. eurų. Pastebima, kad atgal į Centrinį banką negrįžta net 70 proc. smulkiųjų monetų, o tai reiškia, kad didžioji jų dalis pagal paskirtį panaudojamos vos vieną kartą, jas gaunant kaip grąžą.
Kiekvienais metais į apyvartą išleidžiamų 1 ir 2 euro centų monetų bendras svoris yra apie 80 tonų. Atsisakius jų kaldinimo, sumažės vario ir plieno poreikis.
Šiuo metu prekių krepšelio kainos apvalinimą naudoja ir smulkiausias monetas iš apyvartos pamažu šalina septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija ir Estija.
UŽ inf.
