Šis ketvirtadienis – paskutinė Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimvydo Lukošiaus darbo šioje tarnyboje diena. Su pareigomis atsisveikinantis ilgametis vadovas sako atsidėsiantis savanorystei ir savo pomėgiams.
R. Lukošius pasakojo visą laiką dirbęs vidaus reikalų sistemoje. „Vidaus reikalų organams atiduoti beveik keturiasdešimt vieni metai, tik pareigos keitėsi, – sako jis. – Vadovavau įvairiems padaliniams rajone, rugpjūčio 1 d. buvo savotiška mano, kaip vadovo, sukaktis – 34 metai. O priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba susikūrė 1996 m. – nuo tada vadovauju šiam struktūriniam padaliniui, kurio pavadinimai irgi keitėsi.“
Nuo 1993 m. R. Lukošiui suteiktas aukščiausias – vidaus tarnybos pulkininko leitenanto – laipsnis. Tarnybos laikotarpiu jis pelnė įvairių apdovanojimų, įvertinimų. „Daug padarėme, rengdami Ukmergėje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatą, bazę. Prisidėjom kuriant ir valstybinę, ir kaimo ugniagesių komandas“, – apie darbo metus kalbėjo pašnekovas.
Džiaugiasi įgyvendintais tikslais ir sako ramia širdimi paliekantis darbovietę: „Ir čia viskas vyko planingai – tam ruoštasi apie metus. Per juos norėjosi viską užbaigti, nes buvo suplanuoti ir sudėlioti darbai, jubiliejai.“
Tų jubiliejų – ne vienas. Šiemet minimos Ukmergės priešgaisrinės apsaugos įkūrimo 175-osios bei Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įsteigimo 20-osios metinės. Ta proga vyko įvairių renginių, iškilmių bažnyčioje metu prisiekė pirmieji savanoriai ugniagesiai. Tarnyboje atidarytas visuomenės švietimo kabinetas, rengiamos atvirų durų dienos.
Viršininkas neslepia apie nostalgiją negalvojantis. „Žinoma, šitiek metų prabuvus, nelengva priimti tokį sprendimą. Tačiau juk nieko nėra amžino. Niekas manęs nevertė išeiti, vadovybė palankiai priėmė šį mano apsisprendimą, taigi išleistuvių nuotaika visai normali“, – šypsosi jis.
„Esu savanoris ugniagesys, todėl abejingas priešgaisrinei tarnybai tikrai neliksiu“, – pridūrė pašnekovas.
Nors nėra ukmergiškis – sako esantis migrantas iš Žemaitijos, gimęs Mažeikių rajone, – save R. Lukošius vadina šio krašto žmogumi. „Leningrade baigiau gaisrinės saugos mokslus – sovietiniais metais Lietuvoje ugniagesių niekas neruošė. Grįžęs vėliau mokiausi čia. Ketverius metus dirbau Klaipėdoje, buvau vyr. inspektoriumi. Paskui pasiūlė važiuoti dirbti į Ukmergę, nes trūko specialistų, turinčių išsilavinimą. Ukmergėje ir įsitvirtinau, čia – šeima, vaikai“, – pasakojo jis.
Kaip leis dienas dabar, ilsėdamasis nuo darbo? Konkrečių planų tikino neturįs. „Nedaug, bet retkarčiais pamedžioju. Domiuosi dokumentine fotografija. Daug nuotraukų turiu sukaupęs darbo archyve, bus galima pagalvoti, kaip jas prasmingai panaudoti“, – apie planus kalbėjo kitais metais šešiasdešimtmečio jubiliejų švęsiantis R. Lukošius.
Kitą savaitę, antradienį, rengiamas jo atsisveikinimas su kolektyvu. „Mūsų kolektyvas brandus, suformuotas, o tarnyba – viena iš labiausiai pažengusių Lietuvoje, – gražių žodžių negailėjo vadovas. – 2014 m. buvo atliktas kompleksinis patikrinimas – 15–16 žmonių tarnybą tikrino kelis kartus. Mūsų parengtumo lygis buvo įvertintas 95 balais. Tais metais tapome geriausia apskrities tarnyba.“
Kas pakeis R. Lukošių šiose pareigose – dar nežinia. Išrinkti Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką bus skelbiama atranka. Pašnekovas tikino nežinantis nei jos datos, nei galimų kandidatų, todėl ir prognozuoti ar spėti nenori. Atrankoje, anot jo, galės dalyvauti ne tik ukmergiškiai, bet ir pretendentai iš kitų rajonų.
„Viliuosi, kad ateis šį darbą išmanantis, kupinas idėjų ir mūsų tarnybos tradicijas mokėsiantis tęsti žmogus. Linkiu, kad į kolektyvą sėkmingai įsilietų ne tik naujas vadovas, bet ir dirbti čia norintis jaunimas“, – sako jis.
