Vilma NEMUNAITIENĖ
Atsijungę nuo centralizuoto šildymo daugiabučių gyventojai tikisi sutaupyti pinigų. Tačiau šie lūkesčiai išsipildo ne visada. Pašilėje gyvenanti daugiabučio gyventoja už vieno kambario buto šildymą po atsijungimo kas mėnesį sumoka iki 300 litų. Pašiliškė eina kryžiaus žygius, tačiau taip ir neatranda tiesos, kodėl jai tenka tiek daug mokėti už vieno kambario šildymą.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Autonominis šildymas gali ir nuvilti.
Į redakciją užsukusi minėto buto gyventojos mama ponia Anelė pasakojo padėjusi dukrai eiti žygius, nutraukiant centralizuotą šilumos tiekimą. Tokį sprendimą abi moterys priėmė daugiau nei prieš metus. Reikiamus dokumentus tvarkė beveik devynis mėnesius ir štai pagaliau praėjusį rudenį galėjo džiaugtis nepriklausomybe – autonominiu dujų katilu.
Ponia Anelė pasakojo, kad tokį sprendimą paskatino pirmiausiai tai, kad ankstesniais metais už šildymą mokėdavo po 300 litų, nepaisant to, bute būdavo labai šalta. Dabar situacija pasikeitė. Bute temperatūra yra normali, tačiau katilo pardavėjų žadėto taupumo nesijaučia. Žiemos mėnesiais tekdavo už šildymą pakloti ne mažesnę nei anksčiau sumą. O montuojant katilą buvo žadėta, kad mokės trigubai mažiau – daugiausiai 100 litų per mėnesį.
Tačiau pašiliškės dėl didelio mokesčio kažkodėl kaltina ne katilo pardavėjus. Jos teigia, kad įrenginys veikia puikiai. Tačiau įtaria, kad namo rūsyje kažkas perjunginėja ar kitaip gadina elektros tiekimą – esą perjunginėja elektros fazes. Moterys įtaria, kad taip elgiasi raktus nuo skydinės turintis kaimynas, neva katilas veikia puikiai, o po kiek laiko – jau įtartinai kitaip.
Ir katilo meistrai, ir ne kartą kviesti Butų ūkio meistrai esą moterims sakė, kad katilo prijungimą rūsyje kažkas reguliuoja, ir tuomet jis ima daugiau elektros. Tačiau raštiškai to niekas nepatvirtino, tad moteris neturi jokio tai patvirtinančio dokumento.
UAB Ukmergės butų ūkio direktorius Jonas Rinkevičius patikino, kad jų elektrikai buvo nuvykę į minėtą butą. Buvo nuvykęs ir jis pats, nes moteris skundėsi, kad laiptinės rūsyje esantys įrenginiai trukdo jos dujų katilo darbui. Pasak jo, įmonės specialistai patikrino elektros instaliacijos stovus nuo įvado spintos iki moters buto, tačiau jokių gedimų nerado ir jokių elektros perjungimo faktų neužfiksavo. Nepasirodė sugedęs ar netinkamas Butų ūkio specialistams ir pašiliškės dujų katilas.
Direktorius tikino nežinąs kitokių būdų, kaip įrodyti moteriai, kad elektros tiekimas su jos katilo dujų suvartojimu nieko bendra neturi.
J. Rinkevičius tikino, kad butą atjungus nuo centralizuotos daugiabučio namo šildymo sistemos, buto šeimininkai dažniausiai tikisi staigios ekonominės naudos. Tačiau ji ateina tikrai ne greitai. „Stebuklo atsijungus nebūna. Tik kad lieki nepriklausomas, gali šilčiau, šalčiau gyventi, nebegalioja šildymo sezono grafikai“, – pasakojo direktorius. Pasak jo, ekonominė nauda gali pasijusti maždaug po šešerių metų.
Minėtame daugiabutyje, kuriame gyvena į redakciją pagalbos besikreipianti moteris, nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė 4 butai. Jokių pretenzijų namą eksploatuojančiam Butų ūkiui kitų trijų butų šeimininkai neturi. Direktorius patvirtino, kad to daugiabučio gyventojai už šildymą moka gerokai daugiau nei aplinkinių daugiabučių. Nepaisant to, pavienius atsijungimus nuo bendros sistemos jis vadinga ydingu reiškiniu, mat išbalansuojama bendra namo sistema ir vėliau nukenčia likę nuo centralizuoto šildymo neatsijungę gyventojai.
Dėl šios problemos – pinigus ryte ryjančio katilo – pasiteiravome ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistų. Šios tarnybos viešųjų ryšių vyr. specialistas Vitas Ūsas patikino, kad jei katilas yra kokybiškas, nepanašu, kad šioje situacijoje būtų pažeistos vartotojo teisės. „Žmonės tikriausiai turėjo nepagrįstų iliuzijų dėl katilo galimo atsipirkimo. Kiek gali tekti mokėti už dujas, katilo gamyklinėse instrukcijose juk tikrai nėra parašyta, ten tik nurodoma, kokį plotą tokiu katilu galima apšildyti“, – svarstė specialistas.