Kovo 15 dieną Valstybinių miškų urėdija kviečia į tradicinę inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“.
Idėją organizuotai kelti inkilus juose perintiems paukščiams daugiau kaip prieš šimtą metų – 1922-aisiais – sugalvojo gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas.
„Prasminga metai iš metų puoselėjama tradicija „Paukščiai grįžta namo“ – puikus būdas miškininkams visoje Lietuvoje supažindinti jaunąją kartą ir visą visuomenę su paukščių rūšimis, jų ypatumais, papasakoti ne tik apie inkilų gaminimo subtilybes, bet ir inkilų kabinimo taisykles. Taip šviesdami visuomenę kartu suteikiame namus ir tūkstančiams grįžtančių ir Lietuvoje žiemojančių paukščių“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Tam, kad inkilai taptų tikrai saugiais namais, o ne spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti kelias pagrindines taisykles.
Pirmiausia – inkilai turėtų būti gaminami iš natūralių medžiagų. Tinkamiausios tam neobliuotos, nedažytos lentos, kurios leidžia paukščių jaunikliams lengviau įsikabinti. Pagaminus tinkamą inkilą, vertėtų jį kelti atsukus landą į rytus arba pietus – tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami. Viena dažnai pasitaikanti klaida – laktos pritvirtinimas prie inkilo landos. Klaidinga manyti, kad lakta suteikia paukščiams patogumo ir leidžia patogiai pritūpti. Atvirkščiai, patogumo lakta suteikiama tik plėšrūnams – kiaunėms, katėms, kurios lengviau gali pasiekti inkilą, o paukščiams ji visai nereikalinga.
Problemų dėl saugumo sukelti gali ir geniai. Jie yra įsigudrinę inkilų landas praplatinti. Dėl šios priežasties įsikūrusiems paukščiams tampa nebesaugu juose perėti ir gyventi. Miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios net ir itin smailus genio snapas negalės įveikti.
Svarbu, kad iškeltas inkilas būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, o geriausia jį tvirtinti ne medžių šakų tankmėje, bet atviresnėje vietoje, maždaug 3–4 metrų aukštyje.
Nors inkilai dažniausiai keliami smulkiems paukščiams, pavyzdžiui, varnėnams, zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms, namus inkiluose kuriasi ir retų rūšių sparnuočiai.
Specialūs inkilai keliami pelėdoms, kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms ir šikšnosparniams. Tiesa, miškininkai primena, kad, pavasarį pakabinus inkilą, jame nebūtinai iškart apsigyvens sparnuotis. Tad, išvydus tuščią, dar neužimtą inkilą nosies nukabinti nereikėtų – paukštis jame gali apsigyventi kitąmet ar net po kelerių metų. Todėl inkilus kelti rekomenduojama ne tik pavasarį, o ištisus metus. Inkilas gali tapti puikiu prieglobsčiu ne tik perintiems sparnuotiems giesmininkams, bet ir nakvynės vieta įvairiems paukščiams, namais vabzdžiams ar atsargų kaupimo vieta miegapelėms.
Kovo 15 dieną akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu visoje Lietuvoje planuojama iškelti apie 8 tūkst. inkilų.
Valstybinių miškų urėdija skelbia, kur Lietuvoje vyks tam skirti renginiai. Skelbiama, kad Ukmergėje visi laukiami 10 val. Šilo sveikatingumo take.
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės padalinio darbuotojas Evaldas Aštrauskas sakė minėtą dieną laukiami gamtą mylintys ukmergiškiai su savo pagamintais inkiliukais. Daugiau kaip 20 jų jau pagamino ir šio padalinio darbuotojai.
Pasak E. Aštrausko, miškininkų gaminti inkilai skirti varnėnams ir musinukėms. Juos žadama pakabinti palei taką ar miško pakraštyje.
UŽ inf.
