Džiaugsmas apėmė sužinojus, kad habilituotam mokslų daktarui žemiečiui Henrikui Zabuliui siūloma suteikti rajono Garbės piliečio vardą.
Henrikas Zabulis – buvęs Antano Smetonos gimnazijos, vėliau – Ukmergės mokytojų seminarijos auklėtinis. Prisimenu jį – aukštą, garbanotą, visad linksmą, puikios nuotaikos žengiantį į auditorijos tribūną. Tai buvo 1952–1956 metai. Studijavau tada Vilniaus valstybi-niame pedagoginiame institute.
Antanas Palidauskas, pedagogas, buvęs H. Zabulio studentas
H. Zabulis, jau baigęs Maskvos Lomonosovo universiteto aspirantūrą, dėstė mums lotynų, graikų kalbų pagrindus, antikinę literatūrą. Į paskaitas atsinešdavo lotynų, graikų kalbomis spausdintų knygų – skaitė mums, vertė į lietuvių kalbą. Taip mes, dėstytojo įkvėpti ir raginami, susipažinom su labai turtinga antikine literatūra.
Beje, H. Zabulis pirmasis iš graikų į lietuvių kalbą išvertė daugelį knygų, pats mokėsi užsienio kalbų. Jų mokėjo ne vieną. Kaip mokslininkas ir didelis eruditas buvo kviečiamas į pasaulinius kongresus, konferencijas, skaitė pranešimus Anglijos, JAV, Varšuvos, Maskvos, Paryžiaus, Romos ir kituose universitetuose. Kartu, žinoma, kalbėjo ir apie Lietuvą.
H. Zabulis daugiau kaip 30 metų vadovavo Lietuvos aukštojo ir specialiojo mokslo, o po reorganizacijos – Lietuvos švietimo ministerijai. Nors ir labai užsiėmęs, rasdavo laiko pabendrauti su pedagogais bei gimtojo kaimo žmonėmis, labai stengėsi, kad Ukmergėje dirbtų kiek galima daugiau mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Jis pritarė, kad prie Lyduokių mokyklos buvo pastatytas priestatas su sporto sale, pastatyta „Šilo“ vidurinė mokykla su plaukimo baseinu. Jo iniciatyva įkurta Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, šios asociacijos Ukmergės skyrius.
Iš profesoriaus rankų man teko priimti vyriausybinį apdovanojimą, klausytis jo nuostabių kalbų. Savo ruožtu man teko mokyti jo sesers Navikienės vaikus.
Habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos meno žmogus buvo labai gerbiamas ne tik rajono, žemiečių pedagogų, bet kuo plačiausiai žinomas visoje Lietuvoje.
Gera, kad Lietuva išugdė mūsų krašte gimusį tokį puikų žmogų – mokslininką, visuomenės veikėją, pedagogą, rašytoją…
