Rajono savivaldybės administracija yra sulaukusi Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje rašto, raginančio pakeisti kapinių tvarkymo taisykles. Tiksliau – patvirtinti jose kapavietės identifikavimo tvarką. To reikalauja nuo praėjusio pavasario įsigalioję Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai.
Šią savaitę vyksiančiame rajono tarybos posėdyje planuojama šią tvarką patvirtinti. Jos projektą parengė Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė.
Kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo projekte rašoma, kad kapinių prižiūrėtojas, nustatęs, kad kapavietė neprižiūrima ilgiau kaip dvejus metus, dėl to įspės už jos priežiūrą atsakingą asmenį. Jei tokio asmens surasti neįmanoma, kapavietėje prižiūrėtojai paliks lentelę, kurioje nurodys sutvarkyti kapą.
Skelbs internete
Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nebus sutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas informuos savivaldybės administracijos direktorių apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateiks jos duomenis, kurie bus skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
Tvarkos projektas skelbia, kad sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo priims Neprižiūrimų kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija.
Tačiau ne iš karto, o apžiūrėjusi kapavietę bent 3 kartus per metus.
Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima komisija priims balsuojant posėdyje. Šie sprendimai turės būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje.
Manoma, kad atsiras asmenys, pageidaujantys kapą „našlaitėlį“ prižiūrėti. Jie galės dėl to kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ir gauti komisijos leidimą prižiūrėti kapą.
Asmuo, kuriam suteikta tokia teisė, galės gauti leidimą laidoti joje artimuosius arba tikėtis, kad pats bus joje palaidotas.
Pripažintoje neprižiūrimoje kapavietėje galima laidoti pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kuris negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų kapą, jei žyminčių paminklų bei duomenų apie kapavietę žurnale neišliko, savivaldybės administracijai galės pateikti prašymą, kuriame nurodomi giminystės ryšiai ir jiems žinomos aplinkybės, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę.
Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo komisija priims balsuodama posėdyje. Jei pritars, kapo prižiūrėtojo duomenys bus įrašyti tų kapinių laidojimo knygoje.
Vietos užtenka
Ukmergės miesto seniūnijoje kapinių prižiūrėtoju dirbantis Jonas Motiejūnas mano, kad vargu ar Ukmergėje atsiras žmonių, kurie imtųsi prižiūrėti tolimo giminaičio apleistą kapą vien tam, kad jame pats pasilaidotų ar laidotų savo artimuosius. Nebent tokia situacija galima pačiame mieste esančiose Vaižganto kapinėse. Čia žmonės jau seniai laidojami tik, jei yra šeimos kapas.
Visi kiti ukmergiškiai laidojami Dukstynos, Pašilės ar kaimų kapinėse. Dukstynos kapinėse jau palaidota beveik 9 000 žmonių, Pašilės – 1 000, Vaižganto – 2 000. Tiksliau tiek yra įrašų knygose.
J. Motiejūnas sako, kad daugiausia neprižiūrimų kapų yra senose kapinėse, kur yra ir prieš šimtmetį statytų paminklų, nebelikę jokių čia amžinojo poilsio atgulusių žmonių artimųjų. Tuo tarpu naujausiose Dukstynos kapinėse apleistų kapų suskaičiuota vos iki 20. Visus juos pagal išgales prižiūri už socialines išmokas atidirbantys asmenys.
Ligi šiol jokie įspėjimai kapų neprižiūrintiems asmenims nebuvo siunčiami. „Jei priims naują tvarką – taip ir darysim“, – sako J. Motiejūnas.
Konfliktai – nedažni
Tikina, kad giminaičių nesutarimų dėl kapų priežiūros pasitaiko, tačiau tikrai nedažnai.
Tiesa, būna kitokio pobūdžio pageidavimų ir skundų. Pavyzdžiui, prašymas Dukstynos kapinėse surasti arčiau kapinių pradžios esančią vietą. „Tik kad niekuo negaliu padėti. Visos buvusios vietos jau užpildytos, dabar žmonės laidojami išplėstoje kapinių zonoje“, – pasakojo J. Motiejūnas. Stebisi ir nepatenkintais žmonėmis dėl kapinėse nupjautų medžių, jei tuojau po darbų randa ne visiškai sutvarkytą aplinką. Neseniai buvo toks atvejis. Moteris skundėsi visur, kur tik įmanoma, nors tikrai jokios žalos nepatyrė.
Vis dėlto, sako, kad paprastai dėl visko išsiaiškinama ir konfliktų išvengiama.
Pasakojo, kad didžiausia permaina, susijusi su laidotuvėmis, – smarkiai populiarėjantis palaikų deginimas. Urnomis jau sparčiai pildosi kolumbariumas, nemažai žmonių urnas laidoja ir šeimos kapuose. Mano, kad Dukstynos kapinėse būta ne mažiau 30 tokių laidotuvių, nors anksčiau būdavo didelė retenybė.
