Kai kuriose parduotuvėse jau dabar nebelieka vienkartinių plastikinių indų ir plastikinių šiaudelių. Greitai prekyboje nebebus ir plastikinių maišelių. Pirkėjams neaišku, kuo jie, įgyvendinant ES reikalavimus, bus pakeisti, į ką reikės dėti vaisius, faršą ar riešutus.
Europos Komisijos pasiūlyta direktyva siekiama mažinti vienkartinių plastikinių gaminių poveikį aplinkai, nes jie virsta atliekomis, daro neigiamą poveikį aplinkai. Štai todėl užsimota pereiti prie naujos tvarkos, kuri palies pirkėjus ir prekybininkus.
Pastarieji jau dabar siūlo rinktis aplinkai draugiškas alternatyvas ir prisidėti prie gamtos saugojimo. Siekiant mažinti plastiko gaminių naudojimą, pirkėjai skatinami naudoti daugkartinius maišelius bei maišelius, pagamintus iš perdirbamų medžiagų.
Tačiau naujovės gyventojams kelia daug klausimų. Neaišku, nuo kada maišelių nebeliks, kaip bus galima apsirūpinti tais kitais – „sveikais“ – maišeliais.
Surado sprendimą
„Dėl maišelių atsisakymo Seime vyksta svarstymas. Manoma jų visiškai atsisakyti nuo 2020 metų, bet dar joks aktas nepriimtas.
Tačiau mes jau suradome sprendimą: pirkinių maišelius iš plastiko keisime į daugkartinio naudojimo popierinius su tais pačiais rekvizitais“, – teigia Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė.
„Seimas nuo 2019 metų leido prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus – plonesnius kaip 15 mikronų – plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams, – sakė ji. – 15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebegalima dalyti veltui – jie apmokestinami.“
Direktorė taip pat pasakojo, kad nebegalėsime įsigyti ir kai kurių prekių: „Nuo 2021-ųjų vidurio Europos Sąjungoje įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą.“
Jau pratinasi
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, šio tinklo parduotuvėse prie pokyčių imta pratintis anksčiau. „Ėmėmės priemonių, kurios padėtų mažinti sunaudojamo plastiko kiekius tiek įmonės viduje, tiek parduotuvėse, o kur įmanoma – išvis jo atsisakyti. Pavyzdžiui, lengvų plastikinių maišelių sveriamos šviežios mėsos ir žuvies skyriuose visiškai atsisakėme ir juos pakeitėme rudu įvyniojamu popieriumi“, – sakė ji.
Taip pat informavo, kad nuo rugpjūčio jų parduotuvėse nebeliko vienkartinių plastikinių indų ir šiaudelių.
„Remiantis mūsų prekybos tinklo duomenimis, plastikinių pirkinių maišelių pardavimai per pastaruosius kelerius metus sumažėjo 7–10 proc. Pastebime, jog vis dažnesniu pasirinkimu tampa daugkartinio naudojimo pirkinių maišeliai, kurie yra patvarūs, patogūs. Kita dalis pirkėjų pirkinius deda į atsineštus maišelius, nes taip yra įpratę daryti nuo senų laikų“, – pasakojo B. Čaikauskaitė.
Sveria nebe plastikiniuose
Taip pat, pastebi ji, pirkėjai vis dažniau renkasi apsipirkimą be plastiko ir vaisius ar daržoves sveria nebe plastikiniuose, o daugkartinio naudojimo medžiaginiuose maišeliuose.
„Kaip alternatyvą vienkartiniams plastikiniams indams turime popierinius arba pagamintus iš cukranendrių žaliavos. Toliau plėsime popierinių indų pasirinkimą, taip pat kalbamės su tiekėjais ir svarstome apie vienkartinių indų analogus iš palmių lapų ar kviečių žaliavos“, – sako ji.
Nebūtina dėti į maišelį
„Pirkėjams tikrai nereikėtų nerimauti, kad nebebus į ką susidėti įsigytų produktų“, – tikina ir UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.
Vietoje plastikinių maišelių „Rimi“ skatina pirkėjus naudoti daugkartinius arba popierinius pirkinių maišelius, kurie gaminami iš perdirbto popieriaus. Vis daugiau pirkėjų susidomėjimo, sako ji, sulaukia ir skalbiami daugkartinio naudojimo maišeliai vaisiams ir daržovėms. „Daugelio vaisių ir daržovių visai nebūtina dėti į maišelį – bananus, obuolius, paprikas, cukinijas ir kt. kasoje pasveriame ir be maišelio. Nors tai ir maži žingsniai, visa tai gali turėti reikšmingos įtakos mūsų aplinkos saugojimui“, – sakė G. Buivydienė.
Vienkartiniai puodeliai, lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai, medvilniniai ausų krapštukai iš prekybos bus išimti 2020 metais. „Vienkartinių indų ar šiaudelių ir toliau bus galima įsigyti. Tačiau jie bus pagaminti iš popieriaus ar kitokios biologinės medžiagos, kuri nekelia pavojaus tapti dar vienomis plastiko šiukšlėmis vandenynuose, – aiškino pašnekovė. – Savo asortimentą jau papildome tokia produkcija: pirkėjai gali rasti popierinių lėkščių, puodelių ar metalinių daugkartinių šiaudelių.“
Alternatyvų jau yra
„Maximos“ parduotuvėse vienkartiniai maišeliai bus mažinami palaipsniui. „Iki 2021 m. vienkartinius plastikinius gaminius (maisto tara, įvairūs vienkartiniai indeliai, įrankiai, gėrimų buteliukai, ausų krapštukai, drėgnos servetėlės ir panašūs gaminiai) išimsime iš rinkos. Pasiūlysime alternatyvius variantus iš perdirbamų medžiagų – popieriaus, cukranendrių, kanapių“, – sakė UAB „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė. Šiuo metu prekybos centruose jau galima rasti įvairių alternatyvų: „Pavyzdžiui, prieš kelias savaites prekyboje atsirado iš kraftpopieriaus pagaminti pirkinių maišeliai. Prekiaujame ir maišeliais iš cukranendrių, o vietoje plastikinių vienkartinių įrankių pirkėjai gali rinktis medinius.“
Iki 2025 m. sunaudojamo plastiko kiekį siekiama sumažinti 30 proc. bei užtikrinti, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti.
Gerokai brangesni
„Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, bus ieškoma ir jų pirkėjams palankių sprendimų: „Norfos mažmena“ stebi konkurencinę aplinką ir visuomenės nuotaikų tendencijas dėl ekologinių klausimų.
Aplinkos tausojimą skatinantys sprendimai įmonei nėra svetimi ir bus priimti po to, kai įsigalios visiems bendri kompetentingų institucijų teisės aktai.“
Šiuo metu, sako atstovas, plastikiniai gaminiai yra populiarūs, nes mediniai, stikliniai ar popieriniai jų pakaitalai yra gerokai brangesni.
