Ukmergės rajono savivaldybei, šiemet apdovanotai „Auksine krivūle“ už inovatyvumą, įsitraukimą ir bendradarbiavimą, didinant socialinio būsto prieinamumą, siūlau pasirūpinti senjorų dienos centro įkūrimu.
Manau, kad tam jau pribrendo laikas bei atėjo tinkamas metas.
Tokiame centre vyresnio amžiaus ukmergiškiams galėtų būti teikiamos sociokultūrinės paslaugos, rūpinamasi jų užimtumu ir laisvalaikiu. Žmonės čia galėtų praleisti visą dieną, o vakare grįžtų į savo namus. Visi suprantame, kad dažniausiai pagyvenusiems žmonėms jų namai yra „jų tvirtovė“ ir ją palikti ilgesniam ar visam laikui ryžtasi ne kiekvienas.
Nors tokie centrai kol kas yra dar naujovė Lietuvoje ir daugelis į juos žiūri, galbūt, net skeptiškai, aš tikiu, kad tokios įstaigos mūsų žmonėms yra labai reikalingos. Juos čia atves ne tik senatvė, bet ir vienatvė. Matau didelį poreikį tokių centrų steigimui. Tai būtų milžiniška pagalba ir vyresniems žmonėms, ir jų šeimų nariams.
Senatvės procesas yra natūralus ir neišvengiamas žmogaus gyvenimo etapas, kai organizmas pradeda patirti fizinę ir psichologinę senėjimo eigą. Visi mes senstame. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 571,7 tūkstančio 65-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonių, o tai sudaro apie 20 procentų visų šalies gyventojų. Panaši situacija ir Ukmergės rajono savivaldybėje. Remiantis teikiama oficialia statistika, šiuo metu 23,17 proc. (7 896) savivaldybėje gyvenančių žmonių yra vyresni nei 65-erių metų amžiaus.
Bendraujant su minėto amžiaus sulaukusiais žmonėmis, girdime ir su kokiais sunkumais dažniausiai jie susiduria. Tai – vienatvė, sveikatos problemos, nesaugumo jausmas, socialinė izoliacija, diskriminacija dėl amžiaus ir mažos pajamos. Tie žmonės užaugo ir didžiąją dalį savo gyvenimo praleido tarpusavyje bendraudami gyvai, kai dar nebuvo mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir nuotolinio, virtualaus bendravimo. Tad nieko nestebina, kad dabar tos kartos atstovai didžiąją savo laiko dalį praleidžia žiūrėdami televizorių, o jų socialinis bendravimas apsiriboja tik apsilankymu bažnyčioje. Klausiant senjorų, ko gi jie labiausiai pasigenda savo kasdienybėje, dažniausias atsakymas yra vienas – betarpiško bendravimo su žmonėmis.
Kaip galėtume pagelbėti mūsų senjorams, ką galėtume kartu dėl jų gerovės padaryti? Gal kai kam nuskambės ir keistai, tačiau kuriant senjorų dienos centrą Ukmergėje, manau, sėkmingai galime perkelti puikią vaikų dienos centrų veiklos praktiką.
Jei anksčiau vaikų dienos centrai buvo tik atskiri projektiniai bandymai, tai šiuo metu tokie centrai sėkmingai veikia jau beveik visose savivaldybėse. Juose teikiamos dienos priežiūros, ugdymo ir laisvalaikio paslaugos vaikams, augantiems sunkumų patiriančiose šeimose. Čia jie mokomi socialinių įgūdžių, dalyvauja edukacinėse veiklose, žaidimuose, kurie skatina jų fizinį, emocinį ir protinį vystymąsi.
Kuriant senjorų dienos centrą Ukmergėje, galima pasidairyti ir į jau ilgus metus sėkmingai gyvuojančius tokius centrus užsienyje. Pavyzdžiui, JAV įsteigti senų žmonių centrai teikia įvairias paslaugas, įskaitant dienos priežiūrą, socialines veiklas, fizinį aktyvumą, mitybos paslaugas ir kt. O Švedijoje veikianti stipri socialinės gerovės sistema siekia užtikrinti, kad senyvi žmonės turėtų prieigą prie kokybiškų paslaugų – čia jiems teikiama nemokama priežiūra, maitinimas ir dienos centrų paslaugos. Japonijoje senyvo amžiaus žmonėms suteikiamos dienos centrų paslaugos yra labai orientuotos į vietinę bendruomenę ir kultūrą, tad padeda jiems išlikti aktyviems ir užtikrinti socialinį ryšį.
Džiugu, kad senjorų dienos centrai pamažu jau steigiami ir Lietuvoje. Sėkmingais projektais yra vertinami senjorų dienos centrai „Senjorija“ (Panevėžio r., Katinų k.) ir „Šventai“ (Šilalės r., Žadeikių k.), taip pat panašūs centrai veikia Vilniuje, Kaune. Į šias įstaigas susirinkę senjorai kartu valgo, bendrauja, diskutuoja, keičiasi savo idėjomis, mokosi naudotis socialiniais tinklais. Savanoriai padeda nuvažiuoti apsipirkti, nuveža pas gydytojus ir gelbsti, spręsdami senjorų kasdienes problemas ne tik centre, bet ir senjorų namuose.
Prieš rašant šį straipsnį, aš bendravau su Ukmergės rajono savivaldybės meru Dariumi Varnu, savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų centro ir visuomeninių organizacijų atstovais. Visi jie supranta pagyvenusių žmonių problemas ir pritaria bei palaiko senjorų dienos centro įkūrimo Ukmergėje idėją.
Skeptikai, tikėtina, užduos klausimą – iš kur paimti tam lėšų? Tokiems atsakysiu, jog tam turiu savo tvirtą požiūrį – jei ieškoma lėšų kilniam tikslui, tai visada tam bus surastos galimybės. Įgyvendinant senjorų dienos centro įkūrimo idėją gali būti skiriamos ne tik savivaldybės bei valstybės biudžeto lėšos, bet yra galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Europos Sąjungos remiamų programų pinigais. Mano manymu, ypatingai svarbus yra bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Taigi nuoširdžiai kviečiu visus stipriai susivienyti ir drauge dėti visas pastangas senjorų dienos centro įkūrimui Ukmergės rajono savivaldybėje.
Algirdas Stončaitis, Lietuvos Respublikos Seimo narys
Užs. Nr. 612
