Šią savaitę ukmergiškiams tenka susitaikyti su laikinais nepatogumais. Miesto centras, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nematęs remonto, kelias dienas buvo naujinamas, o automobilių eismas nukreiptas aplinkiniais keliais.
Miesto centro rekonstrukcijos darbai tęsiasi jau kurį laiką, tačiau pastaroji savaitė tapo tikru išbandymu tiek gyventojams, tiek rajono vadovams. Uždarius eismą centre, pasipylė gyventojų skundai.
Nesusipratimas kilo savaitės pradžioje. Eismas kuriam laikui miesto centre buvo uždarytas jau pirmadienį, nors iš anksto buvo pranešta, kad važiuoti aplinkkeliais reikės nuo antradienio iki penktadienio. Užplūdus skambučių bangai, eismą draudžiantys ženklai pirmadienį buvo pašalinti.
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus tikina: „Eismas pirmadienį buvo uždarytas trumpam, kadangi kitaip atlikti paruošiamuosius darbus nebuvo galimybių.“
Prasidėjus darbams, atkreiptas dėmesys į kitą dalyką. Automobilių eismas nuo miesto centro nukreiptas, tačiau autobusai ir pėstieji traukė tiesiai per remontuojamą dalį. „Ar tai netrukdo darbams ir nekelia pavojaus žmonėms? – domėjosi ukmergiškiai. – Juk statybų aikštelėse privaloma laikytis saugumo reikalavimų ir paprastai pašaliniams į darbų teritoriją įeiti būna draudžiama.“
Pasak A. Dutkaus, tai netrukdė ir pavojaus nekėlė, kadangi tokia eismo srautų reguliavimo tvarka buvo iš anksto aptarta su UAB „Ukmergės keliai“ atstovais.
Dirbti naktį nesvarstyta?
Dalis gyventojų, kuriems yra tekę ilgiau pagyventi kitose Europos valstybėse, piktinosi, kodėl pasirinktas sprendimas nukreipti eismą, kai daugumoje šalių taikoma kitokia praktika – panašaus pobūdžio darbai organizuojami naktį.
Ar taip siekiama sutaupyti, kad nereikėtų mokėti už naktinį darbą? Bet juk daugybė gyventojų turėjo deginti kurą ir gaišti laiką aplinkkeliuose. Tokie dalykai kelia papildomą stresą ir šeimose, ir darbovietėse bei didina aplinkos užterštumą, nors dalis kelininkų gal ir nebūtų prieš dirbti naktį ir gauti didesnes pajamas.
UAB „Ukmergės keliai“ direktorius Alvydas Makavičius sakė, jog galimybė dirbti naktį buvo svarstoma, tačiau kartu su savivaldybe nutarta darbus organizuoti dieną, nes tada darbų kokybė geresnė. „Jeigu nebūtų kitos išeities, nebūtų buvę kaip nukreipti eismo, tada būtume dirbę naktį. Tačiau darbų trukmė trumpa, apvažiavimo schemos numatytos ir išplatintos iš anksto, todėl nutarta darbus organizuoti dieną“, – paaiškino jis.
Šį atsakymą papildė savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Tadas Balžekas. Darbų naktį atsisakyta dar ir dėl to, kad naktį sunkiasvorėms mašinoms vežant asfaltą, kiltų triukšmo problema, nes aplinkui yra gyvenamųjų namų. Tačiau apsidraudžiant, buvo palikta galimybė dirbti ir naktimis, jeigu matytų, kad darbų nespės atlikti per numatytą laiką. Išties darbai atlikti sparčiau nei planuota.
Sankryža bus saugesnė
T.Balžekas atsakė ir į klausimus apie rekonstrukcijos projektą.
Vairuotojai išsakė abejones dėl važiuojamosios dalies pločio. Pradedant darbus buvo teigiama, kad po rekonstrukcijos važiuojamoji dalis išliks tokia pati ar bent jau tikrai nesumažės. „Tačiau matyti, kad grindiniu yra paplatinta pėsčiųjų dalis bei atsirado salelė gatvės viduryje. Kyla klausimas, ar išties pavyko išsaugoti važiuojamosios dalies plotį“, – sakė pastebėjimus vairuojantys ukmergiškiai.
Skyriaus vadovas patvirtino, kad važiuojamoji dalis pasiaurėjo, tačiau patikslino, kad akmenimis grįsta dalis – ne pėstiesiems, o, prireikus, – pravažiavimui. „Kultūros paveldo departamentas neleido keisti sankryžos matmenų, o saugaus eismo auditoriai nustatė, kad eismo juostos buvo per plačios. Todėl juostos išliks dvi, kaip ir buvo, tačiau nuo šiol jos bus normatyvinio pločio“, – paaiškino T. Balžekas. Esant platesnėms juostoms, eismas tampa nesaugus, daroma daugiau manevrų, nesaugių persirikiavimų ir kitų veiksmų.
Pasidomėjus, iš kur paimti akmenys grindiniui, skyriaus vedėjas informavo, kad siekiant įgyvendinti Kultūros paveldo departamento reikalavimą, jog grindinys būtų iš tų pačių tašytų akmenų, paimti akmenys iš tų vietų, kur jie buvo užlieti asfaltu jau anksčiau ir kur dabar atsirado salelės. Vis dėlto savų akmenų pritrūko, o tokių pačių, nors ir ieškoma, gauti sudėtinga, tad dabar prašoma leidimo juos pakeisti kitokiais.
Vaizdas keisis ne veltui
Savo pastabas išsakė ir pėstieji, besidomintys, ar buvo būtinybė keisti laiptų struktūrą. Dabar senieji laiptai panaikinti, vietoje jų iškilo aklina betono siena, nebeliko vaizdo į muziejų, kuris yra atnaujintas, bei jo kiemelį. Tiesa, atsirado kiti laiptai. Ukmergiškius domina, kuo šis išplanavimas yra geresnis, nei buvęs.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas pakomentavo, kad struktūra buvo pakeista, norint ties sankryža turėti plokštumą, kuri ateityje galėtų tarnauti kaip informacijos sklaidos vieta praeinantiesiems ir pravažiuojantiesiems. „Taip pat naująja struktūra labiau išryškinama Kęstučio aikštės ašis, nes laiptai statomi lygiagrečiai jai, o senieji buvo įstriži, todėl buvo neaiški jų urbanistinė morfologija“, – paaiškino savivaldybės vyriausiasis architektas.
