Miesto tiltams verkiant būtinas remontas, panašu, taps realus. Juos iš savivaldybės perėmus valstybės įmonei, jau rengiami būtini dokumentai. Eilėje – pagrindinis Šventosios tiltas, o pradėti ketinama nuo apgailėtinos būklės tilto per Vilkmergėlę Gedimino gatvėje.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Šventosios tiltas – remontuotinųjų sąraše.
Pokyčiams rengiamasi, įvykus kelių mainams tarp rajono savivaldybės ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“.
Šios įmonės Ukmergės kelių tarnybos viršininkas Zigmantas Kupčinskas pasakojo, jog turtas jų žinion perėjo nuo naujų metų, o už jo priežiūrą įmonė atsakinga nuo balandžio 16 d.
Savivaldybės nuosavybėn perduotas magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožas nuo pieninės iki „Dukstynos“ sodų pabaigos (Kauno g., Kęstučio a., Vytauto g.).
Taip pat – 145 kelias Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (Deltuvos g.) bei rajoninio kelio 4807 Ukmergė–Petronys–Pagiriai dalis nuo Gedimino iki Žiedo g.
Tuo metu kelių tarnybos žinioje dabar – šiaurinis miesto aplinkkelis. „Mums lieka Gedimino gatvė. Šventosios tiltas Vilniaus gatvėje dabar – irgi mūsų, – sakė Z. Kupčinskas. – Pasiėmėm ir Gedimino gatvės tiltuką – šitiek metų netvarkytą, išlaužytą, išspardytą… Buvom nusamdę VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutą padaryti tyrimą dėl remonto.“
Tvarkytis čia, anot jo, reikia kapitališkai – būtina keisti turėklus, taisyti kelio dangą, izoliaciją, potiltę. „Tiltas turi būti sutvarkytas ir paplatintas. Techninė dokumentacija tam jau paruošta“, – sakė pašnekovas. Pasistengta bent jau specialiu tinklu užtverti tilto turėklus, kad praeiviams būtų saugiau. Tai padaryta iš įmonės lėšų, skirtų kelių priežiūrai.
Kapitaliniam remontui, anot tarnybos viršininko, reikalingas atskiras tikslinis Susisiekimo ministerijos finansavimas. Galimybių jį atlikti tikimasi kitąmet.
„Jau dėliojami ir Šventosios tilto projektai – galvojama apie visapusišką jo remontą“, – žada pašnekovas.
Ne mažesniu galvos skausmu vadina Ukmergės šiaurinį aplinkkelį A20. Tarnybos rūpestis – 7 km 550 m kelio. Jo danga, pasak Z. Kupčinsko, susidėvėjusi, trūksta kelio ženklų, reikia žvyruoti kelkraštį, šalinti šakas, krūmus.
„Reikia tvarkyti, bet mes, vietiniai, neturim jokios įtakos – mums palikta tik priežiūra, – pasakojo jis. – Tačiau ir taip nemažai padarėm: dangas keitėm, truputį asfaltą patvarkėm, išdažėm linijas – viską atlikom savo lėšomis.“
Pašnekovas sako, jog jų tarnybos pareiga – prižiūrėti kelius mieste „nuo borto iki borto“ ir ženklus, o užmiesty – viską, įskaitant autobusų stoteles, paviljonus. Tad ir – tvarkyti stotelių vandalų išpuolių padarinius.
„Paviljonus ir pakūrendavo, ir išdaužydavo… Su suoliukais irgi visko būna. Kai kur suoliukus tenka išvis nuimti, – apgailestauja jis. – Žmonės ne visada praneša apie panašius incidentus – sako bijantys, kad jiems keršys.“
Džiaugiasi kai kuriuose miesteliuose nuspalvintais, piešiniais išmargintais paviljonais – tokie esą labiau saugomi, o niokoti chuliganams ranka nekylanti.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
