Šalyje yra daugiau nei 50 000 hektarų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų. Tokių žemių turime ir Ukmergės rajone.
Kas yra apleistos žemės ūkio naudmenos, apibrėžta LR žemės mokesčio įstatyme. Apleista žemė – tai sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Apie tai, kiek apleistų žemių yra Ukmergės rajone, informavo Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyr. specialistas Antanas Pieviškis.
Liepos 1 d. rajone nustatyta 2079,1 ha apleistų žemių. Tai sudaro 2,7 proc. nuo rajone esančio bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
Specialistas pateikė ir ankstesnių metų apleistų žemės ūkio naudmenų duomenis Ukmergės rajone.
Pernai buvo nustatyta 2184,2 ha apleistos žemės (2,8 proc. nuo rajone esančio bendro žemės ūkio naudmenų ploto). 2017 m. – 2305,1 ha (3 proc.), 2016 m. – 2288,1 ha (3 proc.), 2015 m. – 2571,2 ha (3,3 proc.), 2014 m. – 2919,7 ha (3,9 proc.).
Apleistų žemės ūkio naudmenų nustatymą vykdo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.
Apleistų žemės plotų duomenys skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėje geoportal.lt/az, žemės informacinėje sistemoje zis.lt kasmet nuo gegužės 20 d. Taip pat – interneto svetainėje paseliai.vic.lt ir Registrų centro svetainėje regia.lt kasmet nuo gegužės 27 d.
Po liepos 1 d. gauti pranešimai tikrinami tikslinant žemės mokesčio deklaracijas bei rengiant kitų metų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenis.
Pasak A. Pieviškio, apleistų žemių nustatymas vykdomas neatsižvelgiant į sklypų ribas. Parengti duomenys tolimesniam apdorojimui perduodami Registrų centrui. „Jis pagal turimą sklypų informaciją – ribas, paskirtį ir kt. – bei gautus apleistų žemių duomenis parengia ir perduoda apdorotą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – pasakojo jis.
Žemės mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos atsižvelgdamos į Žemės mokesčio įstatyme nurodytus kriterijus. Tarp jų – pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, sklypo dydis, mokesčio mokėtojo kategorija. Taip pat atsižvelgiama į sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Už sklype nustatytą apleistų žemės ūkio naudmenų dalį gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas – iki 4 proc. nuo žemės mokestinės vertės.
O kas rūpinasi tais žemės plotais, kurie likę be oficialių šeimininkų?
Specialistas paaiškino, kad žemės sklypus, likusius be savininko ir kurių nėra kam paveldėti, paveldi valstybė. Vadovaujamasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis.
Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo teigimu, Lietuvoje iš viso yra nustatyta 52 373 ha apleistos žemės. Tai sudaro apie 1,5 proc. šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse – iki 5 proc. Tai nulemia didesnis miškingumas bei ežeringumas, kalvotas reljefas, mažas dirvožemio našumo balas.
Apleistų žemių kiekis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, įmonės teigimu, mažėja. „Čia didesnė dalis apleistos žemės naudmenų yra rytinėje ir pietinėje rajono dalyse, taip pat išsidėsčiusios aplink miškingas teritorijas“, – sakė Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vadovė Deimantė Pupelytė.
