„Suintrigavo informacija, kad Ukmergės rajono miškuose dar dygsta voveraitės, todėl savaitgalį atvykę į sodybą su žmona apžergėme dviračius ir numynėme į mišką. Voveraičių dar šiek tiek radome, tačiau labai nuliūdino kai kas kita“, – laiške redakcijai rašo savaitgaliais į Ukmergę dažnai atvykstantis vyras.
Jį labai nemaloniai nustebino vaizdas, pamatytas netoli gana gausiai lankomo, visuose lankstinukuose nurodomo, Moko akmens prie Šventosios. Čia iš miško belikę vieni kelmai.
„Nejaugi būtina viską plynai iškirsti? O gal tai susiję su urėdijų reforma – prisiplėšti kuo daugiau, kol dar jų nepanaikino?“, – svarsto pašnekovas.
Pasidomėti šia istorija nutarė laišku Aplinkos ministerijai. Pasiteiravo, kodėl miškas kirstas būtent šioje vietoje, kodėl toks didelis plotas, kodėl kirtimas plynas, o miškas mažai tvarkomas, bet neproporcingai daug kertamas.
Labai greitai sulaukė atsakymo telefonu: paaiškinta, kad iškirstas miškas – valstybinis. Jo plotas – 2,6 ha (leidžiama kirsti iki 5 ha). Augusioms pušims113 metų. Leidžiama kirsti, kai yra 111 metų.
„Taigi, „vsio zakonno“, kaip sakydavo a. a. A. Brazauskas“, – ironizuoja pašnekovas. Taip pat jis pasidalijo mintimis apie Šventosios pakrantėje miškų urėdijos įrengtą poilsiavietę. Vaizdas gražus, bet kodėl nebuvo pastatyta šiukšliadėžė?
Sutikto miškininko pats to pasiteiravo. Šis atsakė, kad tikisi, jog poilsiautojai bus sąmoningi ir visas savo šiukšles susirinks ir išsiveš. Deja, taip nėra – Šventosios slėnis nuklotas šiukšlėmis. Kalnai šiukšlių ir šalia pavėsinės. O juk ši vieta lankstinukuose irgi nurodoma kaip lankytina – „welcome į šiukšlyną“!
Miškų urėdas Vigantas Kraujalis apie iškirstą mišką taip pat nieko naujo nepasakė. Tik patikino, kad tai niekaip nesusiję su urėdijos pertvarka – esą šis kirtimas maždaug prieš penkerius metus buvo numatytas miškotvarkos projekte.
Pasiteiravus apie šiukšliadėžes poilsiavietėse urėdas sakė, kad miškininkai jų nėra pastatę nė vienoje poilsiavietėje.
„Mūsų filosofija tokia, kad žmogus atvažiavęs į mišką poilsiauti visas šiukšles turi susirinkti ir išsivežti“, – sako urėdas.
Bet juk ši filosofija niekaip neveikia – popierius ir butelius žmonės meta ant žemės?
Jei pastatytume šiukšliadėžes, turėtume šiukšles išvežti kiekvieną dieną. Be to, mažos šiukšlių dėžės neužtektų – tektų statyti konteinerį, nes patirtis rodo, kad prie mažos šiukšlių krūvos, tuojau atsiranda milžiniška. O norint išvežti konteinerį jau reikia tinkamo kelio“, – kalbėjo V. Kraujalis.
Kas gi surenka miškininkų filosofijos nepaisančių poilsiautojų „gėrybes“? Juk jos kartas nuo karto dingsta?
Pasirodo patys miškininkai miškus ir sutvarko. Už tai atsakingi žmonės sezono metu kelis kartus per mėnesį atvyksta ir šiukšles surenka. Esą tokios nuostatos urėdija laikosi visose pačių įrengtose poilsiavietėse, taip pat ir ukmergiškių pamėgtoje Pivonijos šilo sveikatingumo trasoje.
