Apie vandens kokybę galima tik spėlioti

Ne­įpras­ti šios va­sa­ros karš­čiai ir liū­tys di­di­na van­dens tel­ki­nių už­tar­šą. Ta­čiau su­ži­no­ti, ar mau­dy­tis Uk­mer­gės ra­jo­ne sau­gu, mau­dy­nių mė­gė­jams nė­ra kaip. Mat van­dens ko­ky­bės ty­ri­mai pas mus jau se­no­kai ne­at­lie­ka­mi.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Gedimino Nemunaičio nuotr. Gelbėjantis nuo alinančio karščio, apie vandens kokybę galvoti nėra kada.

Po­il­siau­to­jai sa­ko, kad mau­dyk­los šie­met aki­vaiz­džiai pur­vi­nes­nės. Juo­kau­ja, jog nu­si­mau­dę jo­se at­ro­do lyg iš­si­vo­lio­ję dum­ble ir „apaugę“ šapais. Pa­ste­bi­ma, kad ypač smarkiai pa­si­kei­tęs van­duo Šven­to­sios upė­je.

Ke­le­tas skai­ty­to­jų tei­ra­vo­si, ar to­kia­me van­de­ny­je ga­li­ma mau­dy­tis, ne­pa­ken­kiant svei­ka­tai. Žmo­nės sa­ko gir­dė­ję apie kai ku­rias ša­ly­je po­il­siau­to­jams už­draus­tas vie­tas, ku­rio­se van­dens tar­ša vir­ši­ja nor­mas ir ga­li­ma pa­si­gau­ti in­fek­ci­jų.

Anot spe­cia­lis­tų, nei­gia­mos įta­kos mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bei šie­met iš tie­sų tu­ri pas­ta­rų­jų sa­vai­čių orai.

Po gau­saus lie­taus kar­tu su jo van­de­niu į tel­ki­nius su­plau­kia dau­giau ap­lin­kui esan­čių ter­ša­lų, gy­vū­nų iš­ma­tų. Karš­tis taip pat da­ro sa­vo: smar­kiai įši­lęs van­duo pa­lan­kes­nis veis­tis bak­te­ri­joms.

Pa­sak Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus ve­dė­jos Ele­nos Mi­ri­na­vi­čie­nės, liū­tys van­de­nį da­ro ne­šva­rų ir aki­vaiz­džiai. Di­des­nis van­dens srau­tas pa­ke­lia dum­blą, tad ir jo „vo­nių“ ten­ka be­si­pliuš­ke­nan­tie­siems at­vi­ruo­se tel­ki­niuo­se. O aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ska­ti­na bio­lo­gi­nius pro­ce­sus – rū­gi­mą, van­dens dum­blių gau­sė­ji­mą.

Ve­dė­ja pa­sa­ko­jo, jog mau­dyk­lų van­dens ty­ri­mai Uk­mer­gės ra­jo­ne bu­vo at­lie­ka­mi ge­ro­kai anks­čiau. Kiek pa­me­na, dėl van­de­nų ko­ky­bės ne­bu­vo ki­lu­sių pro­ble­mų. Ta­čiau jau ko­kį de­šimt­me­tį ji nė­ra tik­ri­na­ma, tad nie­kur ne­skel­bia­ma, kur ga­li­ma mau­dy­tis, o kur ne­re­ko­men­duo­ja­ma.

E. Mi­ri­na­vi­čie­nė pa­aiš­ki­no, kad mū­sų ra­jo­no tel­ki­niai yra vie­ti­nės reikš­mės ir mau­dyk­los ne­bu­vo įtrauk­tos į Lie­tu­vo­je įre­gist­ruo­tų pa­plū­di­mių są­ra­šą. To­dėl pa­gal ati­tin­ka­mas pro­gra­mas, tai­ko­mas re­gist­ruo­tie­siems, jų van­dens ko­ky­bė ne­ste­bi­ma. Nors rū­pin­tis tuo pa­ves­ta sa­vi­val­dy­bei, ne­sant mies­te rei­kia­mos la­bo­ra­to­ri­jos ir trūks­tant lė­šų, pa­na­šiais ty­ri­mais nie­kas ne­už­si­i­ma.

Anot pa­šne­ko­vės, pas­ta­ro­sios va­sa­ros ne­bū­da­vu­sios to­kios iš­skir­ti­nės, kaip ši. Tad ir tik­rin­ti van­dens tel­ki­nių šva­ru­mą dėl ga­li­mo kait­ros ar liū­čių po­vei­kio kaip ir ne­bu­vę reik­mės…

Lie­pą pra­si­de­da na­tū­ra­lus van­dens žy­dė­ji­mu va­di­na­mas reiš­ki­nys. Skir­tin­guo­se tel­ki­niuo­se jis dau­giau ar ma­žiau ryš­kus. Šį pro­ce­są su­ke­lian­čių dum­blių dau­gė­ja, kai van­duo šil­tas ir tvy­ro ra­mus oras. Tai, pa­sak E. Mi­ri­na­vi­čie­nės, bio­lo­gi­nis iš­si­va­ly­mo pro­ce­sas ir žmo­gui jis nė­ra pa­vo­jin­gas. Ta­čiau smar­kiai žy­din­čia­me van­de­ny­je be­si­mau­dan­čiam aler­giš­kam žmo­gui ga­li pa­ū­mė­ti aler­gi­ja, su­dirg­ti oda. To­dėl jei­gu van­duo la­bai drums­tas, jo reikėtų vengti.

Kad į drum­zli­ną van­de­nį nė­ra ko lįs­ti, pa­ta­ria ir il­ga­me­tis Šven­to­sios upės ste­bė­to­jas An­ta­nas Vai­čiū­nas, po­ky­čius upė­je se­kan­tis kas­dien. „Kai už­ei­na liū­tys, van­duo bė­ga kaip alus, – sa­ko jis. – Nuo kran­tų nu­bėg­da­mas su­ne­ša che­mi­ka­lus, vi­so­kius „bru­dus“, o to­kio­je upė­je mau­dy­tis tik­rai ne­ga­li­ma.“

Upė ne tik pur­vi­na – po stip­raus lie­taus ji „iš­si­rei­ka­la­vu­si“ di­des­nio plo­to. Ta­čiau, anot A. Vai­čiū­no, ne­pa­tvi­nu­si tiek, kad reik­tų ne­ri­mau­ti. Per­nai pa­na­šiu lai­ku Šven­to­ji bu­vo pa­ki­lu­si 25 cen­ti­met­rus. Pa­sak ste­bė­to­jo, šį tre­čia­die­nį pa­ki­li­mo ri­ba bu­vo 32 cen­ti­met­rai. Kri­ti­nė si­tu­a­ci­ja bū­tų, jei­gu per pa­rą upės van­duo pa­kil­tų 50 cen­ti­met­rų – tuo­met grės­tų po­tvy­nis.

Pa­šne­ko­vas ap­gai­les­tau­ja, jog ste­bė­da­mas Šven­tą­ją, ne vi­sa­da ga­lįs su­sek­ti kran­tuo­se siau­tė­jan­čius chu­li­ga­nus. Jie prieš po­rą die­nų sub­jau­ro­jo ne­se­niai iš nau­jo ap­kal­tas ste­bė­ji­mo pa­tal­pas – iš­lanks­tė ir ap­ga­di­no pos­to bū­de­lės skar­dą. Vy­ras įta­ria, kad ši­taip pa­si­dar­ba­vo pa­aug­liai: „Plak­tu­ku ar ko­kiu ki­tu ge­le­ži­niu daik­tu pa­da­ry­ta… Na, juk jau­ni­mas ne­tu­ri ką veik­ti, o dirb­ti no­ri – net niež­ti na­gai jiems. Įran­kius – į ran­kas ir įdar­bin­ti bū­ti­nai rei­kia…“

Ge­rai, kad kol kas nie­ko ne­niež­ti net pa­ru­da­vu­sių nuo drum­zlių tel­ki­nių pa­kran­tes ap­gu­lu­siems gy­ven­to­jams. Krei­pi­mų­si dėl ga­li­mo ap­si­nuo­di­ji­mo pur­vi­nu van­de­niu ar ko­kių nors odos li­gų me­di­kai dar ne­su­lau­kė. Apie pa­na­šius at­ve­jus Uk­mer­gės li­go­ni­nės vy­riau­sia­jam gy­dy­to­jui Al­gi­man­tui Ve­lič­kai pas­ta­rai­siais me­tais ap­skri­tai ne­te­kę gir­dė­ti.

Jis sa­ko, kad įta­rus su tuo su­si­ju­sią in­fek­ci­ją, bū­tų in­for­muo­tas Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­rius. Aiš­ki­nan­tis už­kra­to prie­žas­tis, mė­gi­niai siun­čia­mi į Vil­nių. Tai­gi už­si­tęs­tų ir li­gos su­kė­lė­jo nu­sta­ty­mo lai­ko­tar­pis, ir li­gos gy­dy­mas.