Praėjusį penktadienį straipsnyje „Pagalbos šauksmo medikai neišgirdo“ rašėme, kad Ukmergės ligoninės gydytojai nesuteikė pagalbos jos prašiusiam vyriškiui. Parvežtas namo žmogus mirė ant savo namo slenksčio. Nors medikai neigia, kad vyras pats buvo atvykęs į priėmimo skyrių, jį lydėjęs giminaitis pasakoja kitaip.
Ligita JUODVALKIENĖ
Į redakciją atskubėjęs Valų kaime gyvenantis ūkininkas Antanas Voveris neslėpė savo susijaudinimo. Straipsnyje išsakyti ligoninės vyriausiojo gydytojo žodžiai, esą į priėmimo skyrių atėjo kažkokie asmenys pasiteirauti, ar galima išblaivinti girtą žmogų, mūsų skaitytoją labai įžeidė.
„Kaip medikai gali teigti, kad ligonio nematė, jei aš pats jį nuvežiau į ligoninę, nuvedžiau į priėmimo skyrių ir pasodinau prie langelio. Ir čia dirbanti medikė jį matė. Ji sėdėjo kitoje langelio pusėje, atsisuko, pamačiusi ligonį tik tarstelėjo: „Jis girtas“. Ir nusisuko“, – pasakojo jis.
A. Voveris neslepia, kad a. a. jo giminaitis Sigitas Ivanauskas tą vakarą buvo išgėręs: „Gal dėl to ir pasijuto blogai. Bet gi žmogus pats ir prašėsi nuvežamas į ligoninę, šaukėsi pagalbos.“
Kaip pasakojo A. Voveris, balandžio 12-osios vakarą paskambino Sigito motina ir paprašė padėti sūnui. Prieš tai iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai esą davę jam kažkokių vaistų, bet jie nepadėję. Tuomet jis pats įsisodinęs į savo automobilį ir nuvežęs tiesiai į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių.
Pagalbos nesulaukė
Belaukiant Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budintis gydytojas buvo pasirodęs. Anot pašnekovo, „kažkoks jaunas daktariukas“. Tik pamatęs, kad atvežtasis apsvaigęs nuo alkoholio, iš karto perspėjo, kad išblaivinimas kainuos.
„Kai išsitraukiau piniginę iš kišenės ir jau ketinau mokėti, daktaras kažkodėl apsigalvojo – pareiškė, kad išblaivinti nesiims. Mat susizgribo, kad alkotesterio ligoninėje nėra – išvežtas į Kauną patikrai. Dar bandžiau prašyti, kad vis tiek ko nors imtųsi, negi be alkotesterio žmogui padėti negalima, bet tuo pokalbis ir baigėsi“, – prisimena pašnekovas.
Anot A. Voverio, jo atlydėtasis nuolat skundėsi, kad blogai jaučiasi. Nesunku buvo tai ir pastebėti – sėdėjo už krūtinės susiėmęs, susirietęs. Deja, medikai taip ir liko abejingi pagalbos šauksmui, o medikų pagalbos besitikėjusiam S. Ivanauskui su savo palydovu beliko važiuoti namo.
Mirė grįžęs iš ligoninės
„Parvažiavus namo, Sigitas liko laukti prie durų, o aš nuėjau iš kitos dviejų galų namo pusės paimti rakto iš jo sunkiai vaikštančios motinos. Grįžau su raktu, o jis guli parkritęs, praskelta galva, krauju apsipylęs. Buvo jau be sąmonės. Atbėgo ir šalimais gyvenantis kaimynas Vytautas Ališauskas, iškvietėme greitąją“, – mena neseniai nutikusią nelaimę A. Voveris.
Tik tuomet greitosios pagalbos automobiliu S. Ivanauskas komos būsenos buvo nugabentas į ligoninę ir paguldytas į Anesteziologijos-reanimacijos skyrių. O po kelių valandų mirė joje, taip ir neatgavęs sąmonės.
A. Voveriui skaudu, kad gydytojai prieš tai nuvežus jį į ligoninę neįvertino situacijos rimtumo.
Vyras neteko amo „Ukmergės žiniose“ straipsnyje „Pagalbos šauksmo medikai neišgirdo“ perskaitęs vyriausiojo gydytojo Algimanto Veličkos pareiškimą, esą Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikai nė akyse nematė atvežtojo. Esą buvo atėję tik „kažkokie draugai“ ir klausė, ar galima išblaivinti girtą asmenį.
Žmogus teigia dabar turįs įrodinėti aplinkiniams, kad padarė viską, kas nuo jo priklausė, – nuvežė kaimyną į ligoninę ir bandė atiduoti į patikimas medikų rankas…
Pasakojimai išsiskiria
Dar kartą paskambinus ligoninės vyriausiajam gydytojui A. Veličkai, jis ir dar kartą kategoriškai patvirtino, kad tąsyk žmogų atvežęs asmuo neprašė jokios medicininės pagalbos, o tik pageidavo žmogų išblaivinti.
„Ligoninė neprivalo teikti išblaivinimo paslaugų. Kai galime, tai suteikiame, bet tą dieną neturėjome alkotesterio. Be jo – neįmanoma“, – kaip ir praeitą kartą tvirtino ligoninės vadovas.
Koks gydytojas tą dieną bendravo su S. Ivanausku ir jį atvežusiu A. Voveriu, A. Velička atsakė nežinąs. Paklaustas, ar negalėtų išsiaiškinti, nes tai tikriausiai įmanoma, jis atsakė, kad tai didelis darbas – ligoninėje dirba apie 500 gydytojų. „Tegu kreipiasi raštu, pavesiu auditui, kad ištirtų. Kam čia per laikraštį aiškintis?“ – baigė pokalbį ligoninės vadovas…
Prisimena geruoju
A. Voveris pasakojo, kad Anapilin išėjęs 48 metų S. Ivanauskas gyveno su senyvo amžiaus motina. Išsiskyręs vyras anksčiau artimai su stikliuku bendravo, tačiau, jau seniai padaręs atitinkamas išvadas, jo atsisakė.
„Tvarkingas vyras buvo. Pamatytumėt jūs jo namus – sutvarkyta viskas, namai prižiūrėti. Vis dukros iš Vilniaus laukdavo ir džiaugdavosi jai atvažiavus. Taupus buvo – litą prie lito dėdavo, kad studentei kuo daugiau padėtų“, – tik gerus žodžius apie mirusįjį išgirdome iš A. Voverio.
Tačiau kažkas koją pakišo, kad tomis dienomis vyras ėmė ir padaugino velnio lašų. „Bet ar čia nusikaltimas koks, kad net medikai duris prieš nosį užtrenkia? O dėl to audito – ką jis bepadės, juk žmogaus nėra. Jau ir taip matyti, kad jie vienas kitą dangsto. To mūsų atvykimo greičiausiai nė neužregistravo – ką dabar įrodysi“, – svarsto pašnekovas.