Šiemet pirmą kartą organizuotame „Gero ūkininko čempionate“ tarp penkių jo ambasadorių – Ukmergės rajone esantis ūkis „Farmers Circle“.
VšĮ Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Eglė Ruškutė-Klimavičienė informavo, kad vietos bendruomenės, seniūnijos ir visuomenės nariai galėjo teikti ūkininkų kandidatūras čempionatui. Ekspertų komisija, aplankiusi visus pavyzdinius ūkius, išrinko penkis „Gero ūkininko čempionato“ ambasadorius.
Ūkių vadovams apdovanojimai įteikti iškilmingos ceremonijos, vykusios „Beatos virtuvės kulinarijos studijoje“ metu. Tarp jos svečių buvo ir Ukmergės rajone, Radiškių kaime veikiančio ekologinio ūkio „Farmers Circle“ įkūrėjas Nielsas Peteris Pretzmanas. Jis apdovanotas už ūkyje taikomus gamtai palankius ūkininkavimo principus.
Šį čempionatą organizavo LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ partneriai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos forumas.
Ekologinis ūkis
„Farmers Circle“ – 700 hektarų užimantis ekologinis ūkis, kuriame auginami galvijai, mėsiniai viščiukai ir dedeklės vištos, grūdai, įvairios daržovės.
Danų kilmės verslininkas N. P. Pretzmanas sako, kad atvykęs į Lietuvą ir pradėjęs restoranų verslą pamatė, jog mažai kas kreipia dėmesį į produktų kokybę. Net profesionaliems virtuvės šefams pirkti ekologiškas daržoves ir mėsą atrodė per didelis apsisunkinimas – ekologiniai ūkiai buvo labai maži ir negalėjo užtikrinti pastovaus produktų tiekimo į restoranus.
Tuomet N. P. Pretzmanui ir kilo mintis įkurti savo ūkį Lietuvoje. Pavyzdžiu tapo jo tėvų ūkis. „Gimiau Danijoje, smulkiame ūkyje, prieš 62-ejus metus. Tuo metu mano tėvas praktiškai turėjo ekologinį ūkį, nors anuomet terminas „ekologinis ūkis“ dar net nebuvo sugalvotas. Tačiau savo ūkyje turėjome visko – karvių, kiaulių, vištų, skirtingų grūdų, daržą. „Farmers Circle“ yra įkvėptas mano tėčio ūkio“ – pasakoja mums N. P. Pretzmanas.
Įsiklauso į gamtą
„Farmers Circle“ ūkyje nenaudojami jokie pesticidai ir cheminės trąšos, o gyvuliai taip pat auginami įsiklausant į natūralius gamtos ciklus. „Mūsų angusai ėda tiktai žolę. Įprastai užauginti bulių užtrunka 16–18 mėnesių, nes jis šeriamas kukurūzais ir grūdais, mums prireikia 30–32 dviejų mėnesių, tačiau mėsa yra daug kvapnesnė, galima iš skonio patirti, kad gyvulys ėdė žolę“, – teigia N. Pretzmanas.
Pasak jo, kalbant apie klimato kaitą, problema yra ne patys galvijai, o būdas, kaip jie auginami. „Įpratome laikyti galvijus kaip tam tikras mašinas, kurias šeriame kaip pamišę, ir jos tada auga kaip pamišusios, ėda netinkamą pašarą ir išleidžia dujas, kurios nėra natūralios. Tačiau, jeigu karvė ėda žolę, tos problemos nebelieka“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad vis dėlto reikia keisti ne tik gyvulininkystę, bet ir mitybos įpročius. „Žinoma, mėsa turėtų užimti mažesnę dalį mūsų maisto racione. Jeigu sumažinsime karvių skaičių planetoje, bus tikrai į naudą, tačiau būtina daug geriau suprasti gamtos kalbą, nei gebame dabar.“
Trumpina maisto kelionę
„Farmers Circle“ ūkyje ne tik auginamos daržovės, bet jos iškart ir perdirbamos, tokiu būdu išvengiama transportavimo, sandėliavimo ir taip trumpinama maisto grandinė. „Šiuo metu gaminame apie 46 skirtingus produktus ir labai džiaugiamės, kad turime ganėtinai unikalią galimybę Lietuvoje turėti sertifikuotas ekologiškas daržoves čia, vietoje, – pasakoja perdirbimo padalinio vadovas Vytautas Burba. – Kadangi nuo daržų iki perdirbimo cecho yra vos keli šimtai metrų, galime užtikrinti aukščiausią kuriamos produkcijos kokybę, be to, gebame daržoves apdoroti tiesiai po surinkimo, nereikia jų kažkur papildomai sandėliuoti.“
„Farmers Circle“ nekonkuruoja su kitais ekologiniais ūkiais, bet priešingai – bendradarbiauja vienydamas smulkiuosius gamintojus po Senatorių pasažo skėčiu.
„Vilniuje įkurtas Senatorių pasažas yra maisto grandinės sutrumpinimo pavyzdys. Produktai į skirtingas krautuvėles atkeliauja tiesiai iš mūsų ūkio, be jokių tarpininkų, – džiaugiasi N. P. Pretzmanas. – Čia parduodame ir kitų vietinių smulkių ūkininkų sūrius, pieno produktus. Taip pat iš smulkių augintojų perkame žuvį, kurią patiekiame savo restoranuose.
Nors ir daug auginame, negebame užauginti visko, todėl dalį trūkstamų ingredientų perkame iš kitų ekologinių ūkių. Tokiu būdu stengiamės sukurti tam tikrą žiedinę ekonomiką tarp mūsų pačių ūkio, kitų smulkių ūkių ir mūsų skirtingų parduotuvių“, – teigia ūkio savininkas.
Dėmesys dirvožemio sveikatai
Vienas iš ūkio principų – nieko neišmesti. Pavyzdžiui, standartų neatitinkančios daržovės visų pirma paverčiamos įvairiomis užtepėlėmis, dalis duodama gyvuliams, o likučiai keliauja į kompostą ir vėliau grįžta į dirvą kaip natūralios trąšos. Dirvožemio kokybei ūkyje skiriamas ypatingas dėmesys.
„Farmers Circle“ įkūrėjas pasakoja, kad šiuo metu pradeda ūkyje taikyti beariminę technologiją. Tai – paviršinis žemės dirbimas, ne giliau dešimties centimetrų, o vietoj plūgų naudojami specialūs skutikai. „Natūralus žingsnis ūkyje buvo nustoti arti, kadangi žinome, jog žemės arimas yra globalinio atšilimo istorijos dalis, – aiškina ūkio savininkas. – Ardami atpalaiduojame iš dirvos didžiulį kiekį anglies ir tuo pat metu sunaikiname mikroorganizmus, kurie yra sveikų produktų užauginimo paslaptis.“
Pasak Nielso, kitas planuojamas etapas – atkurti maistingąjį dirvos sluoksnį ir mikroorganizmus, kurie dešimtmečiais buvo naikinami konvencinio ūkininkavimo praktikomis. „Nuo kito sezono pamaitinsime laukus kompostu ir vadinamąja komposto arbata, kad atkurtume tuos po mūsų kojomis esančius nematomus sutvėrimus, kurie išskiria iš dirvos maistingąsias medžiagas.“
Iškreipta paramos sistema
Nors dalis skeptikų teigia, jog ekologiniai ūkiai išgyvena vien iš subsidijų, Nielsas atkreipia dėmesį, jog didžiąją dalį paramos vis dar susižeria stambieji konvenciniai ūkiai.
„Dabartinė finansinės paramos schema tiesiog skatina produktų eksportą iš Europos. Dalis Europoje užauginto maisto keliauja į Afriką ir nurungia vietinius Afrikos ūkininkus, taip sukurdamas socialinį neteisingumą. Taip pat dideli kiekiai Europoje išgaunamo pieno miltelių pavidalu keliauja į Kiniją – ar tai iš viso turi kokią nors prasmę? Mano galva, tai kvaila ir truks tik tol, kol Kinija sugalvos, kaip pasigaminti pieno miltelių pigiau“, – įsitikinęs N. P. Pretzmanas.
Atvirumas visuomenei
„Farmers Circle“ įkūrėjas Nielsas su savo komanda siekia didinti žmonių pasitikėjimą ekologiniais ūkiais, todėl ūkyje yra įsteigti svečių namai ir erdvė renginiams. Čia atvyksta ekskursijos, vaikai ir suaugusieji gali savo akimis pamatyti, kaip auginami gyvuliai ir daržovės.
N.P. Pretzmano manymu, be galo svarbu, kad klientai galėtų patys susidaryti nuomonę apie tai, ką jie valgo, nes ekologinio ženklinimo sritis yra tapusi savotiškomis džiunglėmis.
„Manau, jog norint parodyti tikrai gerą ūkininkavimo pavyzdį, reikia atverti savo duris ir leisti žmonėms spręsti patiems. Vienas asmuo prieš keletą metų man pasakė, kad nieko nėra geriau kaip būti sertifikuotiems savo klientų“, – sakė verslininkas.
Parengta pagal Monikos Vyšniauskienės straipsnį, publikuotą portale bef.lt
