Antakalnio tvenkinys šią vasarą sumažės

Ant­akal­nio tven­ki­ny­je ne­se­niai pra­dė­tas ma­žin­ti van­dens ly­gis. Tai da­ro­ma dėl to, kad va­sa­rą bus re­konst­ruo­ja­ma ava­ri­nės būk­lės tven­ki­nio už­tvan­ka. Ta­čiau leng­vo lai­mi­kio be­si­ti­kin­tiems žve­jams teks nu­si­vil­ti – tiek, kad „pa­si­sem­tų“ žu­vies, van­duo tik­rai ne­nu­kris.               

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ant­akal­nio tven­ki­nio už­tvan­ka bus re­mon­tuo­ja­ma su­ma­ži­nus van­dens ly­gį.

Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jo­je Alio­nių kai­me esan­tis tven­ki­nys at­si­ra­do be­veik prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius už­tven­kus Na­sė­ve­los upe­lį. Dau­ge­lis uk­mer­giš­kių šį van­dens tel­ki­nį ži­no Alio­nių tven­ki­nio pa­va­di­ni­mu. Va­sa­rą ši vie­ta mėgs­ta­ma po­il­siau­to­jų ir žve­jų – ne­to­li mies­to, pa­to­gus pri­va­žia­vi­mas, įreng­ta sto­vyk­la­vie­tė.

Tven­ki­nio plo­tas – 28 hek­ta­rai. Įpras­to­mis są­ly­go­mis van­dens gy­lis kai ku­rios vie­to­se sie­kia net 5,6 met­ro.

Ta­čiau di­de­le bė­da ta­po yran­ti už­tvan­ka. Ji sta­ty­ta 1978 me­tais ir nuo ta­da ne­re­mon­tuo­ta.

Įren­gi­niai – ava­ri­niai

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio ir in­fra­struk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­tis Ri­mas pa­sa­ko­jo, kad už­tvan­kos būk­lė se­no­kai įver­tin­ta kaip ava­ri­nė. Ne­ra­mi­no iš­tru­pė­ję vamz­dy­nai, pa­se­nu­si įran­ga, po plokš­tė­mis su­si­for­ma­vu­sios tuš­tu­mos. Įvy­kus ava­ri­jai, ne­iš­ven­gia­ma ža­la gam­tai – bū­tų pa­žeis­ta šios vie­to­vės eko­sis­te­ma, žū­tų tven­ki­ny­je gy­ve­nan­čios žu­vys.

Per­nai bu­vo pa­si­reng­ta už­tvan­kos re­konst­ruk­ci­jai – gau­tas ra­jo­no ta­ry­bos pri­ta­ri­mas, pa­reng­tas že­mės ūkio van­dent­var­kos pro­jek­tas. Iš eu­ro­pi­nių lė­šų šiam hid­ros­ta­ti­niui re­konst­ruo­ti skir­ta be­veik 150 tūkst. eu­rų. Ka­dan­gi tven­ki­nys yra iš­nuo­mo­tas, dar­bus rei­kė­jo su­de­rin­ti ir su nuo­mi­nin­ku.

Pro­jek­tas jau pra­dė­tas įgy­ven­din­ti – jį at­lie­ka vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­są lai­mė­ju­si UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“. Įmo­nė pro­jek­te nu­ma­ty­tus dar­bus įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti už 114 tūkst. eu­rų. Sa­vi­val­dy­bė pri­si­dės 20 proc. nuo šios su­mos. K. Ri­mas pa­aiš­ki­no, kad su­tau­py­tie­ji pi­ni­gai, jei leis agen­tū­ra, bus pa­nau­do­ti pa­pil­do­miems dar­bams.

Už­teks pus­met­rio

Ne­se­niai pra­dė­ti pa­si­ren­gi­mo re­konst­ruk­ci­jai dar­bai – ma­ži­na­mas van­dens ly­gis.  

Dar­bus at­lie­kan­čios įmo­nės UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ di­rek­to­rius Jo­nas Le­vu­lis pa­sa­ko­jo, kad už­da­rius pa­grin­di­nę van­dens nu­lei­di­mo šach­tą, van­duo per vamz­dį iš­lei­džia­mas ki­to­je vie­to­je. To­liau jis te­ka tuo pa­čiu grio­viu, kaip ir anks­čiau, tik jo srau­tas di­des­nis.

Tech­ni­nia­me pro­jek­te nu­ro­do­ma, kad van­dens ly­gis ga­li su­ma­žė­ti iki 1,15 met­ro. Tuo tar­pu J. Le­vu­lis tei­gia, kad to ne­pri­reiks – nu­ma­ty­tus dar­bus įma­no­ma at­lik­ti van­de­nį pa­že­mi­nus pus­met­riu.

Kiek lai­ko truks, kol van­duo pa­sieks nu­sta­ty­tą ly­gį ir bus pra­dė­ti vyk­dy­ti už­tvan­kos re­konst­ruk­ci­jos dar­bai, la­biau­siai pri­klau­so nuo oro są­ly­gų. „Kuo ma­žiau iš­kris kri­tu­lių, tuo grei­čiau“, – aiš­ki­no J. Le­vu­lis.

Anot jo, pa­gal lei­džia­mas nor­mas per pa­rą ga­li­ma van­dens ly­gį su­ma­žin­ti po 20 cen­ti­met­rų. Ta­čiau šiuo at­ve­ju ne­sku­ba­ma, nes tik bir­že­lio pa­bai­go­je bai­gia­si kai ku­rių žu­vų nerš­tas.

Kai rei­kia­mas van­dens kie­kis iš­bėgs, bus at­lie­ka­mi nu­ma­ty­ti dar­bai. Vamz­dy­nas bus ne kei­čia­mas nau­ju, o re­konst­ruo­ja­mas, bus su­dė­tos nau­jos plokš­tės, siū­lės – iš nau­jo iš­be­to­nuo­tos. Pro­jek­tą nu­ma­ty­ta baig­ti iki rug­sė­jo pa­bai­gos.

Po­il­siau­to­jus ra­mi­na

Mū­sų ra­jo­ne tai ant­ras tven­ki­nys, ku­rio van­dens ly­gis yra ma­ži­na­mas dėl ko­kių nors hid­ro­tech­ni­nių dar­bų.

Dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį dėl hid­ro­tech­ni­nių sta­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos bu­vo iš­leis­tas Kad­rė­nų tven­ki­nio van­duo. Ta­čiau tai bu­vo at­lie­ka­ma ki­to­kiu prin­ci­pu – tven­ki­nys nu­sau­sin­tas „iki dug­no“. Ža­la gam­tai tuo­met bu­vo aki­vaiz­di – Šven­tą­ją pa­sie­kė ne vi­sos tven­ki­ny­je gy­ve­nu­sios žu­vys.

Jau da­bar rim­ti žve­jai ne­ri­mau­ja, jog su­ma­žė­jus van­dens kie­kiui Ant­akal­nio tven­ki­ny­je, si­tu­a­ci­ja ga­li kar­to­tis – pra­dė­ti dus­ti žu­vys. Leng­vo lai­mi­kio be­si­ti­kin­tys – at­virkš­čiai – ti­ki­si, kad nu­slū­gus van­de­niui žu­vies ga­lės tie­siog pa­si­sem­ti.

Po­il­siau­to­jus do­mi­na po­il­sia­vi­mo prie šio van­dens tel­ki­nio ga­li­my­bės.

Jo­nas Le­vu­lis ra­mi­na, kad ly­gin­ti šių dar­bų su at­lik­tais Kad­rė­nų tven­ki­ny­je nė­ra ko: iki to­kio ly­gio, kad pra­dė­tų dus­ti žu­vys, tven­ki­nys tik­rai ne­bus nu­se­kin­tas.

Ne­bus čia ką veik­ti ir „sam­čiais“ bei „sie­tais“ ap­si­gin­kla­vu­siems žve­jams.

Ra­mi­na jis ir po­il­siau­to­jus – nu­lei­dus nu­ma­ty­tą kie­kį van­dens, eže­ras to­li nuo ri­bų ne­pa­bėgs. Van­duo nu­seks tiek, kiek ir įpras­tai va­sa­rą saus­ros me­tu.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai taip pat ra­mi­na, kad nei­gia­mo po­vei­kio gam­ta ne­pa­tirs. Ne­pai­sant to, sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai įpa­rei­go­ti ste­bė­ti tven­ki­nio būk­lę.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ