Angelas – Kalėdų simbolis, o želviškis menininkas Vaidas Ramoška vadinamas angelų skulptoriumi. Iš jo dirbtuvių išskrido ir skirtingose pasaulio vietose nutūpė daugiau kaip šimtas baltųjų angelų. Balti ukmergiškio angelai yra įsikūrę įvairiose Vilniaus vietose.
Autorės nuotr. Vaidas Ramoška vadinamas angelų skulptoriumi.
Jie – lyg atsvara rutinai, skubėjimui, perdėtam vartojimui ir pinigų kaupimui.
Nukentėjusius nuo vandalų ne kartą suklijavo patys gyventojai. Tai skatino skulptorių nesustoti ir į pasaulį iš savo dirbtuvių išleisti vis naujus baltasparnius angelus. Jų 33 metų V. Ramoška jau yra sukūręs per šimtą.
Gamina juos iš paties sugalvoto įvairių medžiagų junginio. Viena sudedamųjų šio mišinio dalių – polistirolas.
Mažiausias V. Ramoškos sukurtas angeliukas – 40 centimetrų, didžiausi – 3 metrų. Kūrėjas sako, kad nė vieno angelo nėra sukūręs vienodais veidais. Kaip ir žmonių, jų visų veido bruožai, figūros skirtingi.
Pastatė žydrą ožį
Ankstyvojoje skulptoriaus kūryboje jo vardas ne kartą buvo siejamas su kultūriniais skandalais. Bene garsiausiai nuskambėjo Vilniuje, Gedimino prospekte, atsiradęs žydras ožys. Skandalingosios situacijos nebuvo spontaniškos. Jų prasmė – nukreipti žmonių akis į tam tikrus reiškinius ir priversti mąstyti.
Žydrasis ožys netrukus buvo sudaužytas. Po skulptoriaus bandymų parodyti žmonėms jų pyktį tuometinis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pasiūlė sukurti ką nors visiškai priešingą. Tai, ko nesinorėtų gadinti ar vogti. Taip Vilnių ėmė puošti angelai.
Geriausia vieta – gatvė
Jau seniai V. Ramoškos skulptūrų nebematyti galerijų salėse, kitose uždarų patalpų ekspozicijose. Paskutinė jo paroda buvo surengta Želvoje prieš porą metų, o didmiesčių galerijose – prieš gerą dešimtmetį.
Menininkas savo kūriniams eksponuoti pasirinko viešąsias erdves. Jis įsitikinęs: ekspozicijų salėse per dieną gali ateiti tik keliolika ar keliasdešimt žmonių, o gatvėse praeivių – tūkstančiai. Apžiūrėję gatvėje ar kiemelyje atsiradusią skulptūrą, apsipratę, žiūrovas tarsi priima ją.
Žvelgia iš kalnų
Nors daugiausiai ukmergiškio angelų „įsikūrė“ Vilniuje, kitų geografija labai plati. V. Ramoškos kūriniai nuplasnojo ir į Europos šalis, JAV, Kiniją.
Vieną nedidelę skulptūrą Lietuvos alpinistai nugabeno net į 5000 metrų aukščio viršukalnę Himalajų kalnuose.
„Ko gero, tai galima būtų įtraukti į Gineso rekordų sąrašą. Alpinistai pasakojo, kad nors skulptūra nebuvo iš didžiųjų, kylant į kalną ir trūkstant oro, šis nešulys vis sunkėjo“, – pasakoja kūrėjas.
Ukmergę vis aplenkia
V. Ramoškos angelus galima sutikti ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Kodėl iki šiol nė vienas nenutūpė Ukmergėje? „Ne kartą siūliau savo paslaugas ir mūsų miestui. Angelų kol kas niekam neprireikė“, – situaciją aiškina menininkas.
Savo kūrinių kainų jis nevardijo, tačiau pripažino, kad jie nėra pigūs. Viena iš priežasčių, kad kraštiečio angelų Ukmergėje nėra, gali būti ir finansinė.
Tiesa, dvi jo skulptūros vietą rado – „Veidas“ Kęstučio aikštėje ir „Plūdė“ prie Vilkmergėlės.
V. Ramoška turi parengęs porą projektų viešajai Ukmergės erdvei. Jo manymu, unikaliame mūsų senamiestyje labai tiktų akmeninės žmogeliukų skulptūros. „Senamiestyje yra tokių pastatų ir kiemelių, kad tik vesk turistus ir rodyk“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kitas projektas – skulptūra Vytautui Kernagiui. Anot skulptoriaus, net už tą vienintelę dainą apie santechniką iš Ukmergės maestro to nusipelnė.
Grįžo į gimtinę
V. Ramoška – grynas ukmergiškis. Baigęs Želvos vidurinę ir Ukmergės dailės mokyklas studijas jis tęsė Vilniaus dailės akademijoje. „Man labai pasisekė, kad turėjau puikius mokytojus. Teko garbė mokintis pas skulptūros grandus. Bakalaurą baigiau pas profesorių Gediminą Jokūbonį, o magistrantūrą – pas profesorių Gediminą Karalių“, – sako skulptorius.
Sukūręs šeimą, gyventi jis grįžo šalia gimtosios Želvos – į Tolučių kaimą. Su žmona Gabriele augina pusantrų metukų dukrelę Mildą Ievą.
Prieš Kalėdas – darbymetis
Paklaustas, ar Kalėdoms kam nors dovanoja angelus, menininkas sako to nedarantis. Nepaisant to, prieškalėdinis laikotarpis jam – tikras darbymetis.
Kadangi angelas – gerosios naujienos nešėjas, būtent tuo metu, taip pat ir prieš Velykas sulaukia daugiausiai šių kūrinių užsakymų.
Be to, metų pabaiga – laikas, kai skuba užbaigti pradėtus darbus.
Dovana kraštiečiams
Pašnekovas pripažįsta, kad labiausiai trūksta laiko sumanymus paversti realybe. Kartais vienu metu darbuojasi prie aštuonių skulptūrų. Kiekviena iš jų turi sulaukti kūrybinio įkvėpimo.
Vienas iš sumanymų – ąžuolinė 6 metrų aukščio kompozicija. Ąžuolo medienos didžiulei kompozicijai parūpino Želvos parapijos klebonas Petras Avižienis ir Želvos girininkija.
Kompozicija skirta Anapilin išėjusiems Želvos gyventojams ir pabaigta bus pastatyta miestelio kapinėse. Vyras seniai svajojo sukurti tokią skulptūrą, tad šio darbo ėmėsi be jokio užmokesčio.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ