Lietuvos ornitologų draugija skelbia, kad nuo 2000-ųjų metų šalyje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei 50 proc.
Ryškiausias paukščių gausumo nuosmukis buvo užfiksuotas 2022 m. Per pastaruosius dvejus metus matomas nežymus atsigavimas. Manoma, kad šis pagerėjimas sietinas su kai kurioms paukščių rūšims perėti kiek palankesniais metais, galbūt iš dalies paukščių gebėjimu prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
„Visgi ilgalaikė tendencija išlieka aiški – paukščių populiacijos agrariniame kraštovaizdyje ir toliau mažėja, o tai signalizuoja ir apie blogėjančią visos biologinės įvairovės būklę“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologas Gintaras Riauba.
Tyrime vertintos 14 indikatorinių paukščių rūšių (baltasis gandras, griežlė, pempė, dirvinis vieversys, šelmeninė kregždė, pievinis kalviukas, geltonoji kielė, kiauliukė, rudoji devynbalsė, paprastoji medšarkė, varnėnas, karklažvirblis, dagilis ir geltonoji starta) populiacijų pokyčiai 2000–2024 m. laikotarpiu.
Rezultatai rodo, kad net kelios įprastos rūšys susiduria su sparčiu nykimu:
• Griežlė – per pastaruosius du dešimtmečius jos gausa sumažėjo net 86 proc., o šiandien liko tik apie 14 proc. 2000-aisiais nustatyto populiacjų lygio. Toks spartus nykimas siejamas su intensyviu pievų naikinimu, netinkamomis šienavimo praktikomis, pievų sausinimu bei žemės ūkio chemizacija;
• Dagilis – per stebėjimų laikotarpį jo populiacija sumenko daugiau nei 60 proc. Pagrindinės priežastys – vabzdžių ir laukinių augalų sėklų mažėjimas;
• Dirvinio vieversio populiacija sumažėjo daugiau nei perpus – iki 51 proc., nykdama vidutiniškai 2 proc. per metus. Visgi pastaraisiais metais populiacija išlieka stabili. Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai – maisto trūkumas intensyviai dirbamose žemėse, pesticidų ir herbicidų poveikis, taip pat pernelyg tankūs javų pasėliai, kuriuose paukščiai tiesiog neberanda tinkamų gyvenimo sąlygų;
• Varnėnas – šie paukščiai nyksta itin sparčiai – per du dešimtmečius populiacija sumažėjo net 72 proc. Tai siejama su biologinės įvairovės mažėjimu gamtoje, vabzdžių nykimu, miškų kirtimu, tinkamų perėjimui vietų, taip pat ir inkilų kaimo vietovėse mažėjimu.
Paukščių nykimo priežastys:
• Pievų ploto mažėjimas, jų pavertimas ariamomis žemėmis;
• Intensyvus pesticidų ir trąšų naudojimas, kuris naikina vabzdžius – pagrindinį daugumos paukščių rūšių maisto šaltinį;
• Ankstyvas šienavimas, sunaikinantis pievose perinčių paukščių lizdus ir jauniklius;
• Melioracijos sistemų rekonstrukcija, naikinanti užmirkstančias buveines;
• Klimato kaita, keičianti drėgmės ir temperatūros režimus, sukelianti ilgiau trunkančias sausras ar potvynius;
• Kraštovaizdžio homogenizacija, kaimo sodybų, natūralių buveinių ir kraštovaizdžio elementų įvairovės mažėjimas.
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos specialistų, tokie pokyčiai rodo būtinybę skubiai peržiūrėti žemės ūkio politiką ir taikyti gamtai palankesnius ūkininkavimo būdus. Tuo pačiu būtina stabdyti nedidelių kaimo ūkių nykimą.
Lietuvos ornitologų draugija įprastų paukščių gausos stebėseną žemės ūkio kraštovaizdyje vykdo nuo 1994 metų. Nuo šių metų Lietuvoje bus pradedama įgyvendinti ir įprastų miško paukščių gausos stebėsenos programa.
Visi, galintys atpažinti paukščius pagal išvaizdą ir giesmes bei norintys tapti šio svarbaus darbo savanoriais, kviečiami kreiptis el. paštu info@birdlife.lt.
UŽ inf.
