Rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija svarstė miesto ir rajono gyventojų prašymus, susijusius su greičio ribojimu ir kitus. Dažnu atveju teigiama, kad greitį ribojantys ženklai jau yra, tačiau vairuotojai draudimų nesilaiko, todėl prašoma juos stabdyti, įrengiant technines kliūtis – kalnelius.
Dauguma gyventojų prašymų buvo susiję su eismo saugumo priemonėmis mieste.
Pritarta Laukų gatvės kolektyviniam gyventojų prašymui įrengti greičio mažinimo kalnelį ties šios gatvės 12-u namu. Jo gyventojas pats dalyvavo posėdyje ir išsakė problemą, kad dėl Antakalnio ir Miškų gatvių remontų eismas Laukų gatve suintensyvėjo. Nors čia greitis ribojamas iki 30 km per valandą, draudimo dauguma nesilaiko. O yra ir tokių, kurie linkę „draguoti“. Net tėvai, kasdien vežantys vaikus į darželį, greitį viršija. Be to važiuoja daug sunkiasvorių mašinų – su kroviniais jos juda lėtai, o išsikrovusios taip pat skuba. Kadangi gatvė ribojasi su Smėlių gatve, kuri yra žvyruota, akmenys sankryžoje patenka į Laukų gatvę, o važiuojantys automobiliai juos pakelia. Gyventojas jau nukentėjo – atlėkęs akmuo išdaužė langą, o žalos niekas neatlygino. Komisija atkreipė dėmesį, jog pasibaigus remontams, tikėtina, eismas Laukų gatvėje vėl sumažės, todėl nutarta įrengti laikiną greičio ribojimo priemonę.
Svarstant prašymą įrengti kelio ženklą „Sustoti draudžiama“ Darbininkų gatvėje, prie sankryžos su Vytauto gatve, meras Darius Varnas priminė, kad Darbininkų gatvė yra projektuojama, tad ženklinimas turi būti įtrauktas į projektą. Artimiausiu metu tikimasi gauti statybos leidimą ir pirkti rangos darbus. Prašymui įrengti ženklą „Sustoti draudžiama“ pritarta, tačiau atkreiptas dėmesys, kad jis turėtų būti įrengtas po rangos darbų.
Atsižvelgiant į kolektyvinį daugiabučio namo Kauno gatvėje Nr. 41 gyventojų prašymą, leista sužymėti automobilių stovėjimo vietas namo kieme pagal pateiktą schemą. Pasak daugiabučio namo atstovo, sužymėjus vietas kieme tilptų 14 automobilių, o juos statant bet kaip telpa tik 10.
Vienintelis prašymas, susijęs su eismo saugumu rajone, gautas iš Vidiškių seniūnijos. Tai – kolektyvinis Vidiškių gyventojų prašymas miestelyje įrengti greičio ribojimo kalnelius Liepų ir Taikos gatvėse.
Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras ir jam antrinę gyventojai sakė, kad minimoje vietoje ypač nesaugu, nes išasfaltuotas keliukas nuo Mūšos sodų siauras, šaligatvių pėstiesiems nėra. Keliu dideliu greičiu lekia ne tik automobiliai, bet ir motociklai bei keturračiai, nepaisydami saugaus greičio rekomendacijų. Komisija pasiūlė perkeliant jau esamus ženklus „Gyvenamoji zona“ išplėsti greičio ribojimo zoną ir pritarė vieno kalnelio įrengimui prieš miestelį, atvažiuojant nuo sodų pusės.
Taip pat seniūnija įpareigota įrengti kelio pirmumą nurodančius ženklus ties skersgatviu, besiribojančiu su Taikos gatve ties namais Nr. 17 ir 19. Neseniai šioje vietoje buvo eismo įvykis, nes išasfaltavus skersgatvį tapo neaišku, kas kelyje turi pirmumą.
Siekiant pabrėžti, kad įrengti ženklai ne visuomet drausmina vairuotojus ir reikalingos papildomos priemonės, ironizuojanti frazė „ženklai – tik bailiams“ posėdyje nuskambėjo net keletą kartų. Toks neva pajuokavimas tik parodo, kad kai kuriems vairuotojams dar trūksta sąmoningumo ir atsakomybės. Dėl priverstinių stabdymo priemonių, kaip kalnelių, įrengimo nukenčia kiti – lėtėja specialiųjų tarnybų atvykimo laikas, didėja triukšmas.
Be kita ko, posėdyje pasitaikė ir seksistinių komentarų moterų atžvilgiu – esą moterys prasčiau parkuojasi, neatidžios, nemato ženklų. Tiesa, tokie pastebėjimai nuskambėjo iš gyventojų lūpų, komisijos nariai laikėsi santūriai. Į komentarus sureagavo vienintelė komisijos sudėtyje esanti moteris – Savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, sakydama, kad yra ir prastai besiparkuojančių vyrų.
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus iškėlė problemą dėl vietinės reikšmės kelių gadinimo miškavežiais vežant apvaliąją medieną. Miškininkai tvarko miškų kelius miško zonoje, tačiau vietinės reikšmės keliai nuo miško iki regioninio kelio lieka nesutvarkyti. Dažnai padaroma žala, bet savivaldybėje nėra aiškios tvarkos, kuri leistų nustatyti, kas sugadino kelią ir turėtų jį sutaisyti, nors teisės aktai tai reglamentuoja. Savivaldybės pareiga – prižiūrėti, tvarkyti vietinės reikšmės kelius, o jeigu jie nesutvarkyti ir dėl to padaroma žala automobiliams, atlyginti žalą. Vis tik kelių, kuriais sunkiąja technika vežama mediena, priežiūra tampa nemenku iššūkiu, nes miško savininkai, išsiėmę leidimus kirsti mišką, sandėliuoti medieną kelio apsaugos zonose, neinformuoja apie tai, kada ji bus vežama. Leidimai kirsti mišką galioja metus, o išvežimo darbai gali vykti ir po metų, ir po dvejų.
Teisės aktai numato, kad miško darbai negali būti vykdomi be kelio savininko leidimo, per polaidį bei kitus reikalavimus, tačiau praktikoje jie retai kada taikomi. Vedėjas atkreipė dėmesį, kad per devynerius jo darbo Savivaldybės administracijos skyriuje metus už tokį pažeidimą pernai buvo nubausta pirmą ir vienintelį kartą. Taip yra dėl to, nes, neturint informacijos apie vykdomą medienos išvežimą, sudėtinga nustatyti, kas sugadino kelią. Pastebimas jau įvykęs faktas, o ieškant kaltininko kiekvienas kaltę stumia nuo savęs, sakydamas, kad jam važiuojant kelias jau buvo sugadintas.
A. Dutkus pasiūlė įrengti ženklus, kurie ribotų bendrąją masę, bei parengti tvarką, kuria naudotųsi seniūnijos. Vežėjas, kad galėtų važiuoti, turėtų kreiptis leidimo, todėl būtų įpareigotas informuoti seniūniją, kada planuoja vežti medieną. Kelio būklė būtų užfiksuota prieš darbus ir po jų. Išduodant leidimą, jame būtų numatytas įpareigojimas sutaisyti sugadintą kelią.
