Iš Ukmergės kilusi Ieva Girnytė studijoms pasirinko Vilnių. Ir nors mokslus sėkmingai jau baigė, sostinėje liko gyventi. Dabar visą savo laiką ji skiria naujai veiklai – išskirtinių žiedų gamybai.
Kuo jie ypatingi, išduoda įmonės, kurią įkūrė jaunoji verslininkė, pavadinimas – „Spoonulis“. Būtent po juo slepiasi informacija, kad žiedai kuriami iš šaukštų, o kartais ir kitų stalo įrankių, pvz., šakučių ar peilių.
Kaip savo svetainėje www.spoonulis.lt rašo Ieva, šaukštų žiedų istorija siekia XVII a. ir atsirado Anglijoje. Negalėdami įsigyti žiedų iš aukso ar sidabro, kai kurie tarnai vogdavo stalo įrankius (dažniausiai šaukštus) iš namų, kuriuose tarnavo. Iš šių žiedų auksarankiai meistrai pagamindavo žiedus.
Tiesa, tokie žiedai dažnai turėdavo herbą, išduodantį, kuriam dvarui jie priklausė. Yra išlikusių duomenų, rodančių, kad kai kurie stalo įrankių vagys įkliūdavo ir už vagystę būdavo nuteisiami – kalėjime jiems tekdavo praleisti net 7 m.
„Taigi žiedų gamyba iš šaukštų tikrai nėra mano idėja. Tuo susidomėjau gal prieš trejus metus: „Instagram“ sekiau vieną merginą, kuri tokius žiedus darė. Vieną jų norėjau įsigyti, bet tai padaryti buvo labai sunku – visi žiedai būdavo išparduodami vos per kelias minutes. Taip ir likau be tokio žiedo.
Tačiau tuomet pati nuvažiavau į JAV ir vienoje mugėje pamačiau gyvai, kaip kita mergina gamino žiedus iš šaukštų. Pamenu, pagalvojau: „Geras, aš irgi noriu tai daryti!“ – prisiminimais dalinosi Ieva, iš JAV taip pat grįžusi be žiedo, nes nerado tinkamo. Tačiau idėja pasigaminti pačiai neapleido ir grįžus į Lietuvą.
Pirmas žingsnis buvo tinkamo šaukšto paieškos. O kur daugiau išskirtinių stalo įrankių rasi, jei ne pas močiutę?
„Atsirinkau įdomiausius, pasidėjau, bet tada dar neturėjau aparato, kuris sulenktų šaukštus. Galvojau, gal kartu su tėčiu kažkaip tai padarysime. Vis dėlto žiedą pasigaminau gerokai vėliau, kai supratau, kad noras įgyvendinti šią idėją nepraeina“, – pasakojo pašnekovė.
Ko reikia, kad iš šaukšto gimtų žiedas?
Pasikalbėjus apie procesą, Ieva neslėpė, kad tai nėra sudėtinga. Ji pati niekada nesimokė juvelyrikos. Įgūdžius, kaip pati sako, įgijo klaidų ir bandymų būdu. Visgi kai ką būtina turėti. „Reikia turėti su kuo nupjauti šaukštą, o patį darbą labai palengvina lenkimo aparatas.
Žinoma, kai pradedi tai daryti, supranti, kad reikia ir to, ir ano. Aš ir pati, užsisakiusi ir gavusi lenkimo aparatą, galvojau: „Ko gi daugiau gali reikėti?“. Tačiau tada tėtis pasiūlė įsigyti priemonę metalui šveisti – tai leidžia ploninti, pasiaurinti šaukštą, palyginti formas. Tada pagalvojome, gal reikia poliravimo aparato… Taip ir kaupiasi įrankiai“, – pasakojo mergina.
Pirmąjį pagamintą žiedą Ieva prisimena iki šiol. „Draugė buvo Anykščių bagažinių turguje ir atsiuntė vieno šaukšto nuotrauką. Jis man taip patiko! Buvo nemažas ir su porceliano pagražinimais.
Plaunant porcelianas gražiai atsiklijavo. Vis dėlto pirmasis kartas nebuvo geras – šaukštas susilenkė kreivai. Tuo metu gyvenau studentų bendrabutyje ir su kambariokėmis bandėme plakti, lyginti jį ir šiaip ne taip ištiesinome tą šaukštą. Antrą kartą iš jo gaminant žiedą viskas pavyko. Šis žiedas yra pats mylimiausias, jį nešioju iki dabar“, – pasakojo Ieva.
Atrado idealiausią medžiagą
Pasak merginos, žiedus galima gaminti iš įvairių įrankių: šakučių, valgomųjų šaukštų ir arbatinių šaukštelių. Iš pastarųjų išeina mažiau masyvūs žiedai. „Peiliai netinka – tai supratau ne iš karto, bet užsisakiusi iš vieno žmogaus nemažą jų kiekį. Kai gavusi siuntinį pamačiau, kokio jie storio (mažiausiai 3 cm), supratau, kad nieko nebus.“
Ne ką mažiau svarbus ir metalas, iš kurio pagaminti stalo įrankiai. „Važinėdama po antikvariatus iš pradžių rinkausi visokius įdomius įrankius. Bet tada pastebėjau, kad kai kurie stalo įrankiai, paversti žiedu, dažo pirštą. Todėl daug šaukštų atidėjau į šalį ir nepardavinėjau žiedų. Nors buvo tikrai labai gražių šaukštų – kai kuriuos siunčiausi net iš Suomijos“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, geriausiai nešiojami žiedai, pagaminti iš šaukštų, kurie yra iš nerūdijančio plieno ir melchioro (vario ir nikelio lydinio). „Esu dariusi ir keletą žiedelių iš sidabrinių šaukštelių. Bet tuomet visada yra rizika, kad dažys. O sidabriniai žiedai – brangesni, nesinori žmogui parduoti to, kas jį nuvils“, – savo veiklos subtilybes pasakojo Ieva.
Ieško įdomių šaukštų
Nors iš šaukštų žiedus mergina gamina palyginti neseniai, į įdomesnių įrankių paieškas jau įsitraukė ne tik ji, bet ir jai artimiausi žmonės. Ieva juokiasi pasakodama, kad sulaukia skambučių ir iš užsienyje atostogaujančių artimųjų: „Skambina teta ir klausia, ar imti šaukštų, kuriuos graikai, išgirdę apie mano veiklą jai krauna.“
Be to, apsilankę sendaikčių parduotuvėse įdomesnių šaukštų jai ieško ir draugų draugai. Ieva sako kartais pagalvojanti, kad jos darbas suteikia niekam nebereikalingiems pavieniams stalo įrankiams antrą gyvenimą.
„Daug kas pardavinėja po vieną, po du šaukštus, nes tikriausiai turi naujesnius, pilnus komplektus, o šie nebereikalingi, nors kartais jie būna tokie, kad ohoho!“ – pastebėjo Ieva. Kol kas itin vertingų ar unikalių įrankių ji sako neradusi. Bet dauguma jos turimų šaukštų ir šaukštelių turi įdomių elementų. „Neseniai mama rado šaukštus su rožytėmis. Labai tuo radiniu džiaugiausi, nes jaučiu, kad tokie žiedai ir žmonėms patiks“, – sakė mergina.
Dėl pavadinimo ilgai suko galvą
Ieva neslėpė, kad, pradėjusi gaminti žiedus, ji iškart planavo iš šios veiklos uždirbti: „Kadangi man pats aparatas nemažai kainavo, norėjosi, kad atsipirktų. Toks buvo mano tikslas.
Pirmieji žiedai buvo skirti draugei. O paskui jau visiems, kas norėjo.“
Kartu su šiuo etapu prasidėjo ir kitas, kurio šiais laikais neišvengia nė vienas veiklą pradedantis verslininkas. Tai – viešumas socialiniuose tinkluose. Ievos teigimu, jai teko „perlipti save“ – pradžioje filmuojantis vaizdo filmukuose, kuriuos viešino socialiniuose tinkluose, reklamuodama savo žiedus, ji jautėsi nekaip. „Bet dabar man tai labai patinka. Iš tiesų negalvojau, kad viskas taip greit pavyks. Nes net ir apie svetainę negalvojau. Bet vienas pažįstamas paskatino: „Tu tik daryk, aš tau padėsiu!“. Taip, su gerų žmonių pagalba, viskas ir išjudėjo. Net pavadinimas – „Spoonulis“ – ne mano idėja. Sesės vyras yra labai kūrybingas, jam šovė ši idėja. Aš pati labai ilgai galvojau, nes norėjau, kad būtų susiję su tuo, jog žiedai – iš šaukštų. Bet lietuviškai tokio termino neturime, kaip kad angliškai – pasakius „spoon ring“, visi supranta, apie ką eina kalba“, – sakė pašnekovė.
Dauguma Ievos gamintų žiedų – masyvūs. Tokius mėgsta ji pati, tokie patinka ir pirkėjams. „Man regis, kad esame panašaus „vibe‘o“, – sako ji. Kol kas visi pirkėjai – lietuviai. Kol kas jai to pakanka – Ieva pasakoja, kad smagiausia jai, kai susirašinėja su pirkėjais. Taip turi galimybę pažinti žmones, kuriems, kaip ir jai, patinka tokie išskirtiniai žiedai. Būtent todėl iki šiol žiedais prekiauja ne tik specialiai tam sukurtoje interneto svetainėje, bet ir per „Instagram“ paskyrą. „Kol kas esu savo veiklos pradžioje, todėl tolimos ateities neplanuoju“, – paklausta apie galimybę žiedais puošti ne tik pirkėjus iš Lietuvos, sakė kūrėja.
Raimonda Mikalčiūtė, 15min.lt
