Tomas Andriukevičius – kaunietis, verslo reikalais beveik kasdien atvykstantis į Ukmergę. Jauno vyro ir visos jo šeimos verslas – ekologinis ūkininkavimas. Nors jį puoselėja visa šeima, neslepia – dėl verslo ateities kyla abejonių.
T. Andriukevičius ekologiniame ūkyje Ukmergės rajone, Leonpolio kaime, derlių nuima antrą sezoną. Tačiau jo žmona Ieva ir žmonos mama Laima Stragienė šia veikla užsiima jau ne vieną dešimtmetį ir turi didžiulės patirties, tiek auginant produkciją, tiek ją realizuojant.
Įgijęs medienos inžinieriaus specialybę ir devynerius metus dirbęs šį darbą, Tomas taip pat patikėjo ekologinio ūkininkavimo perspektyva. Sako, kad sužavėjo žmonos užsidegimas, tad ryžosi palikti savo darbą ir tapti ūkininku – sertifikuoto ekologinio ūkio savininku.
Prisipažįsta, kad tai buvo tikra avantiūra. Nors mato didelę perspektyvą, neslepia, kad pasitaiko ir nemažai dvejonių.
Šiemet ūkininkas nuėmė ekologiškai užaugintų ropių, bulvių ir kviečių derlių. Kitąmet planuoja investicijas – statys šaldymo įrenginius, o laukuose plės auginamų daržovių asortimentą bei plėtos perdirbimą.
Ne paslaptis, kad ekologiškai užaugintos bulvės yra paklausios, tačiau kaip su tokia mūsų virtuvėse mažai naudojama daržove kaip ropės?
Ūkininkas pritaria, kad šios daržovės mažai vertinamos. Iš Lietuvoje šiemet deklaruotų 13 hektarų šių šakniavaisių daugiau nei 3 hektarai deklaruoti Ukmergės rajone, būtent jų ūkyje.
Ūkininkas T. Andriukevičius tikina, jog ropė – puiki daržovė. Prieš kelis šimtmečius, kai bulvės Lietuvoje dar buvo retenybė, ropės užėmė pagrindinę žmonių mitybos raciono dalį.
Pasakoja, kad panaudoti jas galima labai plačiai, pavyzdžiui, gaminti košę kartu su bulvėmis. Labai skanios orkaitėje keptos ropės. Atšalus orams labai naudinga valgyti ir žalių ropių salotas. Jų šeima į ropių salotas įtarkuoja juodųjų ridikų ar morkų, salierų, gardina grietine ir prieskoniais.
Tomas pasakoja, kad šiemet nukastas ropes bandys sandėliuoti senoviniu būdu – su šiaudais, kai ant žemės kraunami šiaudai, ant jų – ropės, po to – vėl didelis šiaudų sluoksnis.
Ropės atsparios nedideliam šalčiui – vienas laipsnis šalčio joms, skirtingai nei bulvėms, nėra pražūtingas. Tiesa, iki pavasario šie šakniavaisiai išsilaiko prastai – skirtingai nei bulvės, iki gegužės mėnesio išsilaiko sunkiai.
Ūkininkas pažymi, kad ekologinė daržininkystė reikalauja daug rankų darbo. Didžiausia problema tampa, kai pasėjus daržoves ateina laikas jas ravėti. Įprasti ūkiai tada į pagalbą pasitelkia chemikalus, kas ekologiniuose ūkiuose griežtai draudžiama.
Siekiant, kad laukus kuo mažiau apniktų piktžolės, padeda sėjomaina arba, pavyzdžiui, labai vėlyva daržovių sėja. Pašnekovas pasakojo, kad ropes šiemet sėjo ne pavasarį, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Ir tos, kurios sėtos vėliausiai, buvo pačios gražiausios. Rankų darbo ravint prireikė mažai – užteko tarpueilius purenti traktoriumi. Pavyzdžiui, bulvės auga gerokai ilgiau, mat sodinamos gegužės mėnesį, tad ir priežiūros reikia didesnės.
Ūkininkas mano, kad ekologiškai auginant daržoves ateityje rankų darbą neišvengiamai teks mažinti – tai per brangu.
Pasak pašnekovo, antroji problema, su kuria susiduria smulkūs ekologiškų daržovių augintojai, yra produkcijos realizavimas. Nors prieš kelerius metus atrodė, kad prekyba persikels į internetinę erdvę, taip neatsitiko – internetu užsakoma tik nedidelė dalis produkcijos. Dažniausiai ekologiškai užaugintų daržovių parduodama Vilniaus turgeliuose. Taip pat prekiaujama ir Kaune.
Ūkis priima užsakymus ir telefonu, o daržoves atveža į namus.
Ukmergėje ekologiškos daržovės labai didelio susidomėjimo dar neturi.
Pardavimai prekybos centruose taip pat yra komplikuoti – jų reikalavimai labai aukšti, kaina maža.
Ūkininkas sako, kad šiuo metu už ropių kilogramą Vilniaus turguje prašo nuo 1 iki 3 eurų. Brangiausios yra nuplautos, standartinės, gražios daržovės. Tačiau būtent jų ir parduodama daugiausia.
