Šildymo kaina augo, bet prašymų dėl kompensacijų pateikta mažiau

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Spalio mėnesį šilumos kaina buvo 22-oje vietoje tarp 49-ių tiekėjų.

Praėjus pirmam šildymo sezono mėnesiui, gyventojai pirmą kartą sulaukė sąskaitų, nebetaikant PVM lengvatos. Nors sezono pradžioje šildymo kaina, lyginant su pernykšte, šiek tiek augo, prašymų dėl kompensacijų gauta kone tūkstančiu mažiau.

UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys atkreipė dėmesį, kad šiemet šildymo sezonas prasidėjo ženkliai anksčiau nei praėjusiais metais: pernai spalį šildyta 16 dienų, o šiemet – 29 dienas (Ukmergėje šildymo sezonas šiemet buvo paskelbtas spalio 3 d., pernai – spalio 16 d.). Taigi atitinkamai padidėjo ir šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose.

UAB „Ukmergės šiluma“ nustatyta šilumos kaina spalio mėnesį buvo 8,13 ct/kWh (be PVM). Lyginant su praėjusių metų spaliu kaina padidėjo 8,5 proc. Pasak direktoriaus, taip yra dėl išaugusių paslaugų, medžiagų kainų bei darbo užmokesčio sąnaudų padidėjimo. Šiemet neliko du pastaruosius šildymo sezonus taikytos PVM lengvatos šilumos energijai. Tad išlaidos būsto šildymui už spalio mėnesį daugiabučiuose namuose Ukmergėje vidutiniškai sudarė apie 27 Eur už 50 kv. m šildymo ploto.

„Spalio mėnesio šilumos kaina Ukmergėje, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, yra 22-oje vietoje tarp 49-ių centralizuotos šilumos tiekėjų Lietuvoje. Taigi rajono gyventojų išlaidos šildymui nėra tarp didžiausių šalyje“, – sakė V. Paknys.

Pasak jo, jei laikysis stabilios biokuro bei gamtinių dujų kainos, žymesnių šilumos kainos pokyčių šį šildymo sezoną nenumatoma.

Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė sakė, kad kol kas sunku būtų prognozuoti ar PVM lengvatų panaikinimas turi įtakos kompensacijų prašymų skaičiui. „Spalio mėnuo buvo pakankamai šiltas ir dalis žmonių neskubėjo pateikti prašymų kompensacijoms gauti. Dėl kompensacijų galima kreiptis per visą šildymo sezoną ir asmenims, kurie turi teisę, jos yra grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios“, – paaiškino ji.

Pasak vedėjos, pernai nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 2 d. buvo pateikti 3 554 prašymai būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti, o šiemet per tą patį laikotarpį  – 2 623. Taigi 931 mažiau.

Skyriaus specialistai per atitinkamą laikotarpį pernai priėmė 3 271 sprendimą dėl kompensacijų skyrimo, o šiemet – 2 199 sprendimus.

Per praėjusį sezoną už centralizuotą šildymą kompensacijas gavo – 1 795 būstai, už malkas – 1 150 būstų, už šildymą elektrą – 8, dujomis – 220 būstų.

Pernai bendra panaudota lėšų suma kompensacijoms siekė  – 2 mln. 840 600 Eur, šiemet iki gruodžio 1 d. – 1 mln. 610 529 Eur.

Savivaldybės duomenimis, mažiausia būsto šildymo išlaidų kompensacija kietam kurui už visą šildymo sezoną pernai buvo 17,83 Eur, o didžiausia – 859,68 Eur, šiais metais paskirta mažiausia kompensacija – 2,34 Eur, o didžiausia – 855,30 Eur.

Už centralizuotai teikiamą šildymą Savivaldybė kompensacijų dydžių neskaičiuoja. Jei nustato, kad asmuo turi teisę į kompensaciją, surinktus duomenis perduoda bendrovei „Ukmergės šiluma“.

Bendrovės direktorius V. Pak-nys minimalios ir maksimalios kompensacijų sumų neišskyrė.  Sakė, kad suteikiamas kompensacijos dydis priklauso nuo vartotojo pajamų, šeiminės padėties bei būsto ploto. Gali būti kompensuojama visa priskaičiuota mokėtina suma už šildymą. Pagal numatytus reglamentus, valstybė kompensuoja tą išlaidų dalį, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VPR), kurios dabar yra 176 Eur (nuo sausio ši suma keisis). Jei asmuo gyvena vienas skaičiuojami trys VPR, tai sudaro 538 Eur sumą, o jeigu gyvena šeimoje – du VRP, tai yra po 352 Eur kiekvienam gyventojui. Pavyzdžiui, jei vieno gyventojo pajamos yra 500 Eur, tai už šilumą jam bus kompensuota visa suma.

Tikrinti privalo

Priimant sprendimus dėl kompensacijos skyrimo yra pasikeitimų. Pagal rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, senatvės pensijos gavėjų, kurių šeimose nėra darbingo amžiaus asmenų, lėšos neturėtų viršyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyto piniginių lėšų normatyvo 3 kartus, o darbingo amžiaus asmenims – 2 kartus. Tad privaloma tikrinti ir įvertinti kompensacijos prašančio asmens ar šeimos turtą ir pajamas, kad neviršytų nustatytų lubų.

Kaip tik redakcijoje sulaukėme skambučio, susijusio su turto ir pajamų vertinimu, skiriant kompensacijas. Ukmergiškė Janina sakė, kad gyvena viena, jos pensija tesiekia 500 eurų, norėtų gauti kompensaciją už šildymą ir dėl to keliavo į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

Moteris pasakojo, kad skyriuje išgirdo, jog reikės pateikti banko išrašą – nori išsiaiškinti, kiek santaupų turi banke. Socialinės paramos skyriaus darbuotoja Janinos taip pat teiravosi, kiek santaupų ši laiko namuose. Moteris dėl tokių klausimų jaučiasi labai įskaudinta. Sako, kad žmonės priversti pinigus iš bankų išsiimti, o paskui meluoti, kad jų neturi. Negana to, laikyti santaupas namuose nesaugu, nors girdi tokių pavyzdžių, kad kiti būtent taip ir daro.

Pati Janina prisipažino, kad ir gaudama kuklią pensiją sutaupė 6 000 eurų. „Bet kaip kitaip, juk jei planuoji bet kokį didesnį pirkinį – televizorių, dujinę viryklę ar šaldytuvą – arba planuoji pakeisti langus, netaupant pinigų jų neįsigysi“, – apie savo santaupas kalbėjo moteris.

Ukmergiškė sako suprantanti, kad Savivaldybės darbuotojai dirba kaip priklauso, bet kartais gal ir per griežti žmonėms, juk ateina dažniausiai sulaukę jau garbaus amžiaus žmonės – pati matė kaip viena pensininkė iš valdininkės kabineto išėjo ašarodama.

„Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, privaloma įvertinti realią asmens ar šeimos finansinę situaciją, todėl nuo šių metų savivaldybių Socialinės paramos skyrių specialistams yra suteikta prieiga matyti asmenų turimų banko sąskaitų, indėlių skaičių“, – informavo A. Leonavičienė.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą svarbu žinoti bankuose turimų pinginių lėšų dydį, nes, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, įskaitomos piniginės lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų.

„Kai Savivaldybės administracijos darbuotojams kyla pagrįstų abejonių dėl asmens prašyme ar jo prieduose pateiktos informacijos, susijusios su asmens pajamomis ir išlaidomis, teisingumo, tuo atveju yra prašoma pateikti sąskaitos ar sąskaitų išrašus“, – paaiškino ji.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *