Artėjant lapkričiui, mirusiųjų pagerbimui skirtam metui, Ukmergės miesto seniūnija sutvarkė Vaižganto kapinėse palaidotų kunigų ir vienuolių apleistas kapavietes. Prižiūrimos ir kitos grupinės kapavietės bei niekieno nelankomi kapai.
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad Vaižganto kapinėse esančiose kunigų ir vienuolių marijonų kapavietėse buvo įrengti bordiūrai ir antkapiai, pastatyti kryžiai, paklotos trinkelės. Šioje vietoje yra palaidoti kunigai Vaclovas Ramanauskas ir Juozapas Packevičius bei vienuoliai marijonai Simonas Ribickas, Kazimieras Specius ir Vincentas Duoba. Dar trijų palaidotų vienuolių pavardės nežinomos – neišliko jokių užrašų.
Atkūrus nepriklausomybę, Ukmergės rajono savivaldybės taryba grąžino Lietuvos marijonų kongregacijai 1948 metais nacionalizuotą Švenčiausios Trejybės bažnyčią, tad minėtomis kapavietėmis rūpinosi vienuoliai ir parapijos jaunimas.
Tačiau jau daugiau nei dešimt metų kapavietes prižiūri Ukmergės miesto seniūnija.
Ž. Dirsė pasakojo, kad grupinių kapaviečių, kurias reiktų prižiūrėti seniūnijai, mieste yra ir daugiau.
Vaižganto kapinėse seniūnija tvarko Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapus bei savanorių kapus, Dukstynos kapinėse – partizanų kapus. Tačiau šios kapavietės yra laikomos paveldu, todėl jų tvarkymas yra reglamentuotas, nieko keisti negalima, tad seniūnija nušienauja žolę, surenka šiukšles, o visa kita lieka, kaip yra.
Ukmergės miesto seniūnija prižiūri iš viso aštuonerias kapines.
Didžiausios – Dukstynos kapinės, užimančios du sklypus Vidiškių seniūnijoje. Vieno plotas yra 7,74 ha, kito – 27,4 ha.
Prie įėjimo į šias kapines numatytos kapavietės miestui nusipelniusiems ukmergiškiams.
Dukstynos kapinėse yra memorialas negrįžusiems iš sovietų lagerių politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti, taip pat – partizanų kapai, kuriuose 1989–1991 m. buvo perlaidoti pokariu žuvę Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanai. Jų palaikai buvo likę užkasimo vietose Ukmergėje, Deltuvoje, Šešuoliuose, Vidiškiuose, Vaivadiškiuose, Pivonijos šile. Vien Pivonijos šile buvo surasti 57-ių partizanų palaikai. Iš jų 38-ių tapatybes pavyko nustatyti, o 19 į Dukstynos kapines atgulė neatpažinti.
Partizanų atminimui pastatytas architekto Medardo Grigaliūno ir skulptoriaus Jono Žentelio suprojektuotas paminklas. Kapavietėje pastatyti Lietuvos kario kryžiai.
Greta partizanų kapų amžino poilsio atgulė ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas, jo kuklų kapą tvarko seniūnijos darbuotojai bei tikintieji.
Pagerbti kariai
Vaižganto kapinės, esančios Vaižganto gatvėje, užima 3,4387 ha plotą, jos laikomos senosiomis ir yra riboto laidojimo.
Jose yra Lietuvos 1919–1923 m. Nepriklausomybės kovose su bermontininkais ir lenkais žuvusių karių kapai. 311 kv. m dydžio sklype antkapius žymi betoniniai kryžiai su saulutėmis ir įrašais. Lietuvos kariams pastatyti 69 kario kryželiai. Žinomi 53 kariai, o pastatytas obeliskas yra skirtas žuvusiesiems už tėvynės laisvę 1919–1923 m.
Vaižganto kapinių 511 kv. m dydžio sklype įrengti Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapai. Prie kapinių tvoros pastatytas granito paminklas su iškaltu kalaviju ir data, žyminčia 1915 m. Iš viso yra 157 betoniniai kryželiai su įrašais vokiečių kalba, tačiau palaidotųjų skaičius nežinomas.
Vaižganto kapinėse yra pastatytas ir kuklus kryžius, skirtas stalinizmo aukoms.
Iš veikiančių katalikų kapinių mažiausios Ukmergėje yra 2,9 ha ploto Pašilės kapinės. Jose grupinių kapaviečių nėra. Seniūnija dalinai prižiūri grafų Kosakovskių kapavietę, kuri laikoma kultūros paveldu.
Miesto seniūnijos žinioje – ir 0,74 ha ploto Sentikių kapinės bei 1,8 ha ploto Stačiatikių kapinės. Abejos šios kapinės yra Kareivinių gatvėje ir veikiančios.
Be kita ko, į prižiūrimų kapinių skaičių įeina ir nebeveikiančios kapinės. Tai – Pašilėje esančios Antrojo pasaulinio karo karių kapinės, užimančios 0,3 ha plotą. Čia palaidota per 1 400 Antrojo pasaulinio karo dalyvių. 268-iose plokštėse iškaltos 1 147 karių pavardės, kiti – nežinomi. Tarp žuvusiųjų – įvairių tautybių žmonės.
Taip pat – žydų žudynių vieta ir neveikiančios kapinės Pivonijos miške, Graužiečių kaime, kurių plotas – 1,23 ha, bei 4,9 ha ploto Ukmergės žydų senosios kapinės Vilniaus gatvėje.
Tvarko rangovai
Seniūnas Ž. Dirsė papasakojo, kad visose išvardytose kapinėse žolę patvoriuose ir ten, kur nėra kapaviečių, šiemet šienauja bendrovių „Ukmergės paslauga“ ir Ukmergės butų ūkio darbininkai, sniegą nuo keliukų žiemą valė rangovas UAB „Ukmergės versmė“. Ir ateityje planuojama pirkti tokias paslaugas.
Pati seniūnija prižiūri kolumbariumus Dukstynos ir Pašilės kapinėse – darbininkai surenka nuvytusias gėles, išdegusias žvakes, įrengia ir laisto gėlynus.
Negimusiems kūdikiams
Prieš kurį laiką Dukstynos kapinėse buvo numatyta laidojimo vieta negimusiems kūdikiams, joje pastatytas paminklas. Šią kapavietę taip pat tvarko seniūnija. Sklypas yra užželdintas veja, bet turima planų kapavietę įrėminti, kad būtų aiški riba, žyminti, kur laidojami negimę kūdikiai.
Seniūnijos darbininkai prie paminklo randa paliktų žvakučių, iš to Ž. Dirsė spėja, kad kapavietė yra lankoma. Tiesa, kiek kūdikių čia ilsisi, skaičius nežinomas. Laidojimas organizuojamas kartą ar kelis kartus per metus. Seniūniją pasiekia bendra urna su per tą laikotarpį negimusių kūdikių pelenais.
Prižiūrimi ir „vienišių“ kapai
Pasak seniūno, daugiau darbo ne grupinėse kapavietėse, o prižiūrint taip vadinamus „vienišių“ kapus, kur atgulė žmonės, neturintys artimųjų, palaidoti valstybės lėšomis. Čia besiilsinčiųjų niekas nelanko ir jų kapų niekas neprižiūri. Pasak seniūno, yra planas ir šias kapavietes sutvarkyti panašiai, kaip minėtų kunigų ir vienuolių.
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad, trūkstant laidojimo vietų, žmonės perima tvarkyti neprižiūrimus kapus su galimybe ateityje tose vietose įsirengti savo kapavietes.
Ž. Dirsė sakė, kad mūsų rajone perduoti kitiems žmonėms neprižiūrimą kapą galima tik tuo atveju, jei jam yra suteiktas neprižiūrėtos kapavietės statusas. „Tai – ilga procedūra. Kiek aš dirbu seniūnu, Ukmergėje dar nė viena kapavietė neprižiūrima oficialiai pripažinta nebuvo, – kalbėjo seniūnas. – O kad toje kapavietėje būtų galima vėl laidoti žmones, turi praeiti nustatytas 25-erių metų ramybės periodas.“ Tad kol kas seniūnija tiesiog tvarko šiuos kapus, pagelbsti ir moksleiviai.
