Kitų metų birželį baigsis sutartis su maisto tiekėju UAB „CNC catering“, aptarnaujančiu dalį Ukmergės rajono mokyklų. Sudaryta Savivaldybės darbo grupė svarsto skirtingus variantus dėl maitinimo organizavimo ateityje.
Darbo grupę mokinių maitinimo organizavimo bendrojo ugdymo mokyklose klausimams nagrinėti sudaro aštuonių rajono mokyklų direktoriai.
Jiems pavesta teikti rajono savivaldybės merui siūlymus dėl tolesnio mokinių maitinimo organizavimo mokyklose, pasibaigus paslaugų sutarčių galiojimui.
Kaip informavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo savivaldybės visose miesto ir vienoje kaimo mokykloje sudaryta su UAB „CNC catering“.
Ši bendrovė paslaugą teikia jau trečius mokslo metus. Sutarties galiojimo terminas – iki kitų metų birželio 30 d. Dabartinis paslaugos teikėjas samdo buvusį pagrindinį teikėją VšĮ „Bruneros“, tačiau pastarosios įmonės paslaugos sudaro apie 10 proc. visų paslaugų.
Primename, kad 2022 metų pavasarį, kai paslaugą kelerius mokslo metus visose mokyklose teikė VšĮ „Bruneros“, viešoje erdvėje buvo piktinamasi dėl šios įmonės gaminamo maisto kokybės. Apie tai rašėme laikraštyje. Nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus patikrinimus esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, įmonės atstovai tada teigė, jog yra pasiruošę dalyvauti diskusijose mokinių maitinimo klausimais, koreguoti valgiaraščius.
V. Kalino duomenimis, maitinimo paslauga mūsų rajone perkama nuo 2002 metų. Paslaugos teikėjas organizuoja maitinimą visose miesto ir dalyje kaimo mokyklų. Anksčiau kaimo mokyklų aptarnavo daugiau, dabar likusi tik Želvos progimnazija. Paskutinė iš kaimo mokyklų paslaugos atsisakė ir pradėjo organizuoti maitinimą pati Vidiškių pagrindinė mokykla. Sprendimas pasiteisino. Tad rajone yra sėkmės istorijų, kai pačios mokyklos organizuoja maitinimą.
Pasak vedėjo, bendrai paėmus daugiau ugdymo įstaigų (net 17) rajone maitinimą organizuoja pačios – tai kaimų mokyklos, ikimokyklinio ugdymo skyriai, lopšeliai-darželiai, „Ryto“ ugdymo centras. Vis tik miesto mokyklose telkiasi daugiau vaikų, pedagogų, tad paslaugos teikėjas aptarnauja didesnį valgančiųjų skaičių.
Septyniose iš aštuonių aptarnaujamų mokyklų paslaugos teikėjas turi virtuves, kur gamina maistą vietoje, išskyrus Pašilės progimnaziją, į kurią maistas atvežamas.
Pasak V. Kalino, darbo grupė, svarstydama apie maitinimo organizavimą mokyklose, nesiekia atsisakyti paslaugos pirkimo. Tai aptaria kaip vieną iš galimų variantų, tačiau yra ir daugiau pasiūlymų. „Mūsų lūkesčiai – priimti sprendimus, kurie leis pagerinti maitinimo kokybę už protingą kainą.
Svarbu, kad tie sprendimai pernelyg neapkrautų mokyklų vadovų užduotimis, nesusijusiomis su ugdymo procesu, kad jie iš mokyklų direktorių netaptų valgyklų direktoriais“, – kalbėjo skyriaus vedėjas. Pasak jo, šiuo metu analizuojami geriausi pavyzdžiai šalyje, kreipiamasi į virtuvės įrangos projektuotojus, gamintojus, tiekėjus, ieškoma virėjų (virtuvės šefų), kad jie pateiktų savo pasiūlymus, o gauta informacija yra lyginama.
Darbo grupės pirmininkė, Savivaldybės administracijos direktorė I. Pračkailė sakė, kad pirmasis darbo grupės posėdis jau vyko. Jame nariai daug diskutavo, vertino esamą situaciją, kai kurie direktoriai pasidžiaugė, kad su dabartinio teikėjo atėjimu paslauga pagerėjo – maistas jų vadovaujamose įstaigose yra kokybiškas ir skanus.
Pavyzdžiui, Antano Smetonos gimnazija maitinimu patenkinta. „Manau, skonis ir kokybė daug kuo priklauso nuo toje vietoje dirbančių specialistų, virėjų“, – svarstė I. Pračkailė.
Grupė aptarė kelis skirtingus variantus, kaip mokiniai galėtų būti maitinami ateityje. Kiek-vienas jų turi savų privalumų ir trūkumų, tad reikia įsigilinti ir įvertinti, kuris būtų tinkamiausias. „Analizuodami situaciją matome, kokie laukia iššūkiai“, – kalbėjo I. Pračkailė.
Vienas iš galimų sprendimų – pereiti prie to, kad kiekviena mokykla maisto gaminimą organizuotų pati. Tada kiekvienai mokyklai reikėtų įsigyti įrangą, išpildyti higienos reikalavimus, gauti leidimus veiklai, rūpintis maisto produktų tiekimu, organizuoti viešuosius pirkimus, įdarbinti virtuvės darbuotojus. Tai pareikalautų didelių finansinių investicijų ir sudarytų didžiulį papildomą krūvį mokyklų direktoriams.
Kitas galimas sprendimas – įkurti vieną didelę valgyklą (galbūt savivaldybės įmonę), kuri veiktų vienoje mokykloje ir gamintų visoms, o maistą po mokyklas paskirstytų. Tačiau šiuo klausimu būtina konsultuotis su Konkurencijos tarnyba, ar tokios įmonės steigimas galimas, ar tai nepažeistų įstatymo. Kol kas neaišku, kokia turėtų būti tokios valgyklos teisinė forma.
Trečias variantas – vėl pirkti paslaugą, o siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo tipo įmonių, konkurso sąlygose numatyti tam tikrus saugiklius, kokybės ir kainos santykį. Pasirinkus šį variantą, nereikėtų tiek daug investuoti. Tačiau organizuojant pirkimus susiduriama su nustatytais reikalavimais. Tad ir dėl šio varianto reikia konsultuotis su Konkurencijos ir Viešųjų pirkimų tarnybomis, kokie saugikliai yra leidžiami.
„Produktų kokybė, darbo užmokestis iškelia patiekalų kainas. Dabar mokyklose maitinimas yra gana brangus. Tenka girdėti, kad pietūs kainuoja beveik tiek pat, kaip ir kavinėje dienos pietūs – 4 eurus ir daugiau. Mokytojams brangu, o kai kurioms šeimoms, į mokyklą leidžiančioms kelis vaikus, tai – našta“, – kalbėjo I. Pračkailė.
Darbo grupė jau domėjosi, kiek kainuoja įranga. Gavo pasiūlymus.
Jeigu būtų nuspręsta investuoti, mano, kad reiktų taikyti inovatyvius sprendinius. „Kažkuri savivaldybė perpirko įrangą iš esamo tiekėjo už likutinę vertę ir įdarbino savo darbuotojus. Tai – pigesnis variantas. Tačiau mūsų atveju kalbantis su direktoriais paaiškėjo, kad dabartinio tiekėjo įrangos nusidėvėjimas yra didelis. Perpirkti neverta. Kitas diskutuotinas klausimas – specialistai. Sunku rasti virėjų“, – vardijo iššūkius grupės pirmininkė.
Sprendimus reikia priimti, kol baigsis dabartinės sutartys. „Laiko nėra daug, tad ilgai neatidėliosime. Mūsų siekis – kad maistas būtų kuo kokybiškesnis“, – sakė I. Pračkailė.
Darbo grupę mokinių maitinimo organizavimo bendrojo ugdymo mokyklose klausimams nagrinėti sudaro 8 rajono mokyklų direktoriai: Antano Smetonos gimnazijos – Adolfas Girdžiūna, Jono Basanavičiaus gimnazijos – Saulius Grigas, Pašilės progimnazijos – Danutė Jaselienė, „Šilo“ progimnazijos – Darius Kaplūnas, Senamiesčio progimnazijos – Nina Lilia Galickė, Užupio pagrindinės mokyklos – Miglė Kavaliauskė, Dukstynos pagrindinės mokyklos – Daiva Liumparienė, Želvos pagrindinės mokyklos – Vidas Tavoras bei Savivaldybės administracijos atstovai: Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė, šio skyriaus vyr. specialistė Zita Burlėgienė, Centralizuotų viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistas Algimantas Matiukas, Finansų skyriaus vyr. specialistė Daiva Radvilienė, Teisės skyriaus duomenų apsaugos pareigūnas Klaudijus Kornelijus Širvelis. Pirmininkė – Savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė.
