Neseniai rašėme apie gaisrą, kurio metu sudegė namas Pabaisko seniūnijoje, Kulniškių kaime. Jo savininkė muzikantė ir kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė-Pranulienė, šiame paveldėtame vienkiemyje įsirengusi ramybės oazę, dabar prašo visuomenės ir tyrėjų pagalbos.
Vilnietė Snieguolė yra žymaus kompozitoriaus Povilo Dikčiaus, gimusio minėtame vienkiemyje Kulniškiuose, dukra.
Prieš kelerius metus ji paveldėjo senelių namą su ūkiniais pastatais ir jau trejus metus čia kūrė savo erdvę.
Kartu su gyvenimo draugu sodyboje statėsi nedidelį namelį, kuriame galėtų apsigyventi ir užsiimti kūrybine veikla.
Kadangi dirba muzikos terapijos srityje, moteris buvo įsirengusi kūrybinę laboratoriją, čia laikė įvairius instrumentus, su meile puoselėjo aplinką. „Palikau miestą ir persikėliau gyventi į gamtą, prosenelių žemes – vienkiemį prie miško. Tai buvo naujo gyvenimo, grįžimo į gamtą, harmoniją ir kūrybą pradžia“, – dalijosi moteris.
Deja, įsikūrimą lydi nelaimės. Pernai gamtos stichija pralėkė ledo lietumi, prakiurdžiusiu senojo namo stogą, apgadinusiu ūkinius pastatus, o šių metų spalio 4-ąją kilo didelis gaisras. Šeimininkai jį pamatė grįžę iš koncerto Vilniuje. Ugnis sunaikino ne tik trejus metus su meile lipdytą statinį – kūrybos ir poilsio rezidenciją, bet ir tris smuikus, didelę dešimtmečius kauptą kūrybinėje terapijoje naudojamų muzikos instrumentų kolekciją, garso įrašų įrangą, dvi gitaras su procesoriais, du kompiuterius su rašomos daktarės disertacijos tekstais. Tai – ne tik turtas, bet ir darbo priemonės, pragyvenimo šaltinis, intelektinė nuosavybė.
Namą įrenginėjo ir čia daugiau laiko leisdavo Snieguolės gyvenimo draugas su augintiniu – vokiečių aviganiu. Pati Snieguolė čia nuolatinai apsistojo liepos mėnesį, tikėdamasi gamtos apsuptyje ramiai rašyti disertaciją. Gyvenamosios vietos mūsų savivaldybėje kol kas nedeklaravo, nes turi namus ir Vilniuje. Nelaimės vakarą šeimininkai buvo išvykę į šiuolaikinės muzikos festivalį ,,Muzikos ruduo“, kur vyko Snieguolės kūrinio ,,Homo sensorium“ premjera. Šiandien Snieguolė įžvelgia sąsajas tarp festivalio temos – „Globalūs iššūkiai“ – ir ją ištikusių nelaimių.
Džiaugiasi, kad šuo liko gyvas. Tuo pačiu dalijasi įtarimais, kad gaisras galimai ne savaiminis. Mat prieš išvykdami šeimininkai augintinį paliko uždarytą patalpose, tačiau vakare, apie 20 val., šis atbėgo pas kaimynus. „Jį kažkas išleido“, – spėja Snieguolė. Dar po kurio laiko iš vienkiemio pasirodė liepsnos. „Visi elektros prietaisai buvo išjungti, trumpas sujungimas įvykti negalėjo“, – svarsto ji. Namo gyventojai dar nekūreno, nes orai pakankamai šilti.
Apie gaisrą ugniagesiams pranešė kaimynė. Šeimininkams grįžus apie 22 val. čia jau darbavosi trys ugniagesių ekipažai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pranešimas apie gaisrą buvo gautas 21 val. 29 min. Atvykus medinis vieno aukšto 7×4 m ploto namas su mansarda degė atvira liepsna, o jo stogas jau buvo įkritęs. Su ugnimi kovota kone iki vidurnakčio, tačiau pastatas sudegė visiškai.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, apžiūrėję gaisravietę, daro prielaidą, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio ugnies šaltinio.
Pasak Snieguolės, vienkiemyje ji įsikūrinėjo su dideliu džiaugsmu, bendravo su vietos bendruomene, kuri šviesi, kūrybiška, intelektuali. Netoliese – Sukinių kaimas, kur taip pat kuriasi menininkai. Kadangi aplink daug erdvės, puoselėjo įvairius planus plėstis. Ketino įrengti nedidelį skulptūrų parką. Namelio įėjimą jau puošė gongas. Dabar namelio nebėra, išliko tik senas paveldėtas senelių namas.
Klausiant, ar dėl padegimo ką nors įtaria, moteris sako, kad kol kas yra tik spėlionės. Dabar siekia, kad įvykį ištirtų teisėsauga. Sako, prieš keletą dienų pateikusi pareiškimą ir viliasi, kad pareigūnai pažiūrės rimtai.
Patirtą žalą vertina nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. „Priklauso, kaip pažiūrėsi. Ar skaičiuosi tik investicijas į namą, ar viską kas jame buvo, įdėtą darbą. Labiausiai gaila intelektinės nuosavybės. Viską sudėjus, su instrumentais, įranga, bus apie šimtą tūkstančių eurų“, – kalbėjo Snieguolė.
Tad šiandien tenka kreiptis į geros valios žmones. „Prašau pagalbos. Kiekvienas lašas svarbus, kad būtų galima bent įsigyti darbo pradžiai būtinus įrankius – muzikos instrumentus, kompiuterį“, – sako moteris. Taip pat prašo ir tyrėjų pagalbos išaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti gaisro priežastį, o galbūt ir kaltininką.
Banko sąskaita paramai – LT057044000791617787, gavėja – Snieguolė Pranulienė.
***
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad kompozitorius Povilas Dikčius gimė 1933 m. Kulniškiuose, tuometiniame Gelvonų valsčiuje. Mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau dėstė Ukmergės, Vievio, Vilniaus muzikos mokyklose, 1987–1991 m. buvo Lietuvos muzikų draugijos pirmininkas. Sukūrė operą „Ugnis“, kamerinę oratoriją „Moters paveikslai“, kantatą „Į šiandieną“, simfoninę poemą „Mindaugas“, „Publicistinius motyvus“ simfoniniam orkestrui ir deklamuotojui bei kitų kūrinių.
***
Snieguolė Dikčiūtė baigė Lietuvos muzikos akademiją, Lenkijoje studijavo kompiuterinę ir Rytų šalių muziką. 1990–1994 m. rengė ir dalyvavo festivaliuose „Muzikinis veiksmas“. 1992–1998 m. buvo Lietuvos kultūros instituto meno ekspertė, taip pat dirbo Vilniaus miesto Senamiesčio teatro muzikos dalies vedėja.
Nuo 2005 m. – Lietuvos žmonių su negalia sąjungos meninių ir socialinių projektų vadovė, taip pat – VšĮ „Stalo teatras“ projektų vadovė. 2018 m. jai skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
