Lion’s Mane grybas – pagalbininkas atminčiai ir smegenų veiklai

Autorius Ukmergės žinios

Grybai yra labai mėgstamas produktas visame pasaulyje dėl savo skonio ir maistingumo. Jie turtingi vitaminais bei mineralais, o dėl mažo natrio, riebalų ir cholesterolio kiekio jie taip pat naudingi širdžiai. Tačiau kai kalbama apie Hericium erinaceus, dar vadinamą liūto karčių grybu, mokslininkai tiki, kad šis grybas gali būti ne tik maistingas, bet ir naudingas smegenims.

Neseniai Journal of Neurochemistry publikuotas tyrimas atskleidė, jog Australijos Kvinslando universiteto ir Pietų Korėjos mokslininkai kartu tyrė, kaip liūto karčių grybuose esantys junginiai veikia smegenų ląsteles. Ši idėja nėra visiškai nauja – tradicinė Azijos ir Indijos medicina jau šimtmečius naudoja šiuos grybus sveikatai gerinti. Tačiau mokslininkai siekė šiuolaikinėmis technologijomis išsiaiškinti, kokią realią naudą šie grybai gali suteikti smegenims.

Kaip Lion’s Mane grybai gali pagerinti atmintį?

Tyrimo metu mokslininkai siekė nustatyti, ar natūralūs Lion’s Mane grybo junginiai gali paskatinti smegenų ląsteles – neuronus – augti ir formuoti naujas jungtis. Jei tai įmanoma, vienas iš poveikių galėtų būti atminties gerinimas.

Mokslininkai išskyrė junginį, vadinamą N-de feniletilo izohericerinu (NDPIH) iš Lion’s Mane grybo. Šį junginį bei jo darinio hericeno A poveikį jie tyrė laboratorijoje su neuronais, išgautais iš hipokampo – smegenų srities, atsakingos už mokymąsi ir atmintį.

Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad po NDPIH ir hericeno A poveikio hipokampo neuronai pradėjo augti, jų augimo kūgeliai tapo didesni. Neuronai primena medžius – pagrindinė ląstelės dalis yra lyg kamienas, o šakos (dendritai ir aksonai) tęsiasi nuo jos. Šios šakos jungiasi su kitų neuronų šakomis, sudarydamos smegenų veiklos tinklus. Augimo kūgeliai, esantys šakų galuose, yra lyg mažos jutimo struktūros, kurios ieško signalų iš kitų neuronų ir skatina tinkamą augimą bei jungčių formavimąsi.

Mokslininkų atradimas, kad Lion’s Mane grybo junginiai skatino didesnių augimo kūgelių susidarymą, reiškia, kad neuronai ne tik augo, bet ir darė tai efektyviau, formuodami daugiau jungčių. Be to, atlikti tyrimai su pelėmis, kurioms buvo duoti šie junginiai, parodė pagerėjusią erdvinę atmintį, lyginant su kontrolinės grupės pelėmis.

Ekspertų nuomonės skiriasi

Nors pradiniai rezultatai yra teigiami, svarbu nepamiršti, kad yra didelis skirtumas tarp pelės gebėjimo įveikti labirintą ir žmogaus atminties gebėjimų. Tyrimas taip pat užsimena apie platesnes galimybes – jei šie junginiai galėtų skatinti neuronų augimą žmonėms, jie galėtų būti naudojami ne tik atminčiai, bet ir traumų ar degeneracinių ligų sukeltai smegenų žalai gydyti.

Tačiau kaip rimtai turėtume vertinti šiuos rezultatus? Ekspertų nuomonės skiriasi.

Kalifornijos Providence Saint John’s Health Centre neurologas dr. Clifford Segil teigia, jog „labai sunku teigti, kad pelėms suveikęs liūto karčio grybas turės klinikinę reikšmę žmonėms“. Jis pridūrė, kad kol kas nėra įrodyta, jog centrinės nervų sistemos ląstelės gali ataugti, nei žmonėms, nei gyvūnams. Vis dėlto kitas ekspertas, Čikagos Rush universiteto medicinos centro neurologijos profesorius Kalipada Pahan, tvirtina, kad „liūto karčių grybas skatina nervų ląstelių augimą ir buvo tyrinėtas dėl naudos esant stuburo traumoms, smegenų sužalojimams bei ligoms, tokioms kaip Alzheimeris ir Hantingtono liga“.

Daugiau apie Lion’s Mane grybo naudas skaitykite ECOSH tinklaraštyje>

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *