Vadinamajai desovietizacijos komisijai pateikus išvadas dėl konkrečių sovietmečiu pasižymėjusių asmenybių, šalies savivaldybės įpareigotos pakeisti gatvių pavadinimus, skirtus jų atminimui įamžinti. Tačiau Ukmergės savivaldybė kol kas tokių veiksmų imtis neketina.
Dėl Ukmergės S. Nėries, P. Cvirkos, L. Giros gatvių pavadinimų keitimo dar 2022 metais buvo inicijuoti susitikimai su tų gatvių gyventojais, klausta jų nuomonės dėl gatvių pervadinimo buvusių mūsų miesto burmistrų vardais.
„Gyventojai buvo informuoti, jog jiems nereikėtų keisti dokumentų, kuriuose minimas buvęs gatvės pavadinimas, nes duomenys apie tai valstybės registruose ir informacinėse sistemose pakeičiami automatiškai. Tačiau ukmergiškiai nepritarė gatvių pavadinimų keitimui“, – primena Savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė.
Jos duomenimis, 2022 metų rugpjūtį Savivaldybės tarybą ir merą pasiekė P. Cvirkos gatvės gyventojų kreipimasis, kuriame jie parašais patvirtino prieštaravimą keisti pavadinimą. „Didžiajai daliai gyventojų šis pavadinimas siejasi su jų vaikyste, jaunyste, jų šeimos istorija. Dauguma mūsų yra brandaus amžiaus ir mums svarbu būti išklausytiems. Mūsų nuomone, gatvės pavadinimą buvo prasminga keisti Lietuvai atgavus nepriklausomybę prieš 30 metų“, – rašoma jame. Taip pat buvo pasiūlyta P. Cvirkos gatvės pavadinimą keisti po jos rekonstrukcijos, kuri šiuo metu jau atlikta.
Prieš dvejus metus buvo nutarta gatvių pavadinimų keitimo klausimą atidėti.
Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė viešųjų erdvių desovietizacijos veiksmų planui parengti tąkart rajono Tarybai pasiūlė minėtų gatvių pavadinimų nekeisti, o prie šio klausimo sugrįžti Seimui priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą.
Minėtas įstatymas buvo priimtas 2022 m. gruodį. Juo vadovaujantis, viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) ir savivaldybių institucijos. Prieš tai savo vertinimą turi pateikti Seimo sudaryta ir patvirtinta tarpinstitucinė, vadinamoji desovietizacijos komisija.
„Iš šios nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius vertinančios komisijos Savivaldybė iki šiol nėra gavusi jokių konkrečių nurodymų ar įpareigojimų dėl Ukmergėje esančių P. Cvirkos, S. Nėries, L. Giros gatvių pavadinimų tolimesnio likimo“, – informavo D. Zimblienė.
Vadinamoji desovietizacijos komisija šiemet nusprendė, kad sovietmečio rašytojos Salomėjos Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos. Atitinkamos išvados priimtos ir dėl P. Cvirkos bei L. Giros vardo gatvių.
Kai kurios šalies savivaldybės ėmėsi iniciatyvų gatves pervadinti. Vilniaus miesto taryba patvirtino, kad Salomėjos Nėries gatvė vadinsis Vėtrungių, o L. Giros – Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardu.
Širvintų rajono savivaldybės administracija informavo širvintiškius apie sprendimą keisti P. Cvirkos ir L. Giros gatvių pavadinimus ir paskelbė apklausą. Petro Cvirkos gatvę siūloma pervadinti Justino Marcinkevičiaus vardu. Tiesa, kaimyninė savivaldybė gavo atskirą įpareigojimą – liepos pradžioje LGGRTC nusprendė, kad Širvintose esančių P. Cvirkos ir L. Giros gatvių pavadinimai turi būti pakeisti.
Tačiau, pavyzdžiui, Mažeikių rajono atskirų vietovių gyventojai po gegužės mėnesį priimto LGGRTC nurodymo pervadinti P. Cvirkos, S. Nėries ir Kolūkiečių gatves ir toliau nepritaria keitimui – pakeitė tik pačiuose Mažeikiuose buvusį P. Cvirkos gatvės pavadinimą, o kaimuose paliko buvusį.
***
Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad L. Gira, S. Nėris ir P. Cvirka buvo rašytojai, kūrę sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys. Jis nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu. Be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
