Minint Baltijos kelio 35-metį, ansamblis „Lietuva“ penkiems Lietuvos miestams įteikė po dovaną – pagrindinį šių metų simbolį „650 KM LAISVĖS“. Jis puošia istorinę Baltijos kelio atkarpą žyminčių Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Panevėžio ir Pasvalio savivaldybių erdves.
Ukmergėje šis kelio ženklą primenantis simbolis pastatytas Kęstučio aikštėje, šalia paminklo „Lituania Restituta“. Naują miesto akcentą iš ansamblio „Lietuva“ atstovų pirmadienį priėmė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir administracijos direktorė Inga Pračkailė.
„Baltijos kelias – vienas svarbiausių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Net 30 kilometrų jo ėjo ir per Ukmergės rajoną. Magistraliniame kelyje, jungiančiame Vilnių ir Panevėžį, kartu su ukmergiškiais stovėjo dar iš 13-os šalies savivaldybių atvykę žmonės.
Šias vietas dabar mena prie minėto kelio pastatyti 11 atminimo ženklų – kryžiai, koplytstulpiai, paminkliniai akmenys. Baltijos kelio svarbą nuo šiol mums primins ir šis simbolinis ženklas“, – dėkodamas ansambliui „Lietuva“ už tokią gražią iniciatyvą kalbėjo rajono savivaldybės meras D. Varnas. Jis iki šiol prisimena tą didžiulį jaudinantį įvykį – tuo metu dar paauglys stovėjo gyvoje Baltijos kelio žmonių grandinėje.
Jubiliejų įprasminantys ženklai kviečia ne tik minėti Baltijos kelio metines, bet ir vėl susivienyti. Šventinę kampaniją vainikuos koncertas „650 KM LAISVĖS“, kuris įvyks rugpjūčio 23 d. sostinės Katedros aikštėje, kur vienoje scenoje apjungs 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
„Ženklą „650 KM LAISVĖS“ su adaptacijomis anglų, estų ir latvių kalbomis naudojame visoje Baltijos kelio 35-mečio kampanijoje skaitmeniniu pavidalu, o nuo šiol jis įgauna ir fizinę formą.
Šie penki miestai, kuriems padovanojome laisvės simbolius, pasirinkti dėl to, nes įeina į istorinę Baltijos kelio atkarpą. Savivaldybės nedvejodamos prisijungė prie kampanijos, kviečiant kartu įprasminti tuos 650 kilometrų laisvės – toks už rankų susikibusių žmonių grandinės ilgis užfiksuotas istorijai“, – apie iniciatyvą pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė.
Vieną populiariausių kadrų Baltijos kelyje užfiksavęs fotografas Antanas Stanevičius prisiminimais sugrįžta į 1989-uosius.
„To negali būti, bet tai yra! Maldos, dainos, šypsenos, apsikabinimai, aukštyn keliami vaikai, prie kryžių degamos žvakės, dedamos gėlės… Nežinia, kaip širdis neiššoko iš krūtinės, iš jaudulio drebėjo rankos, sunku buvo fotoaparate nustatyti ryškumą. Skruzdėlės bėgiojo per nugarą nuo stiprios energetikos vandenyno, kurį sukūrė viltys, tikėjimas, ryžtas, Lietuvos meilė. Tai, kas tiek metų drausta, slėgta, išsvajota, staiga prasiveržė nesulaikomai, neužtvenkiamai.
Tą 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją visi netilpo prie Vilniaus–Talino plento. Žmonių buvo tiršta, jų, susikibusių iškeltomis rankomis, būtų užtekę grandinei iki Helsinkio, o gal ir iki Šiaurės ašigalio. Tądien neįvyko nė viena eismo avarija, nors automobilių, autobusų buvo suvažiavusių kaip niekad daug. Tądien milicija nesulaikė nė vieno girto, nė vieno chuligano. Kitaip ir negalėjo būti. Tai buvo šventa diena“, – pasakoja poetas, publicistas, žurnalistas ir fotografas A. Stanevičius.
Parengta pagal ansamblio „Lietuva“ pranešimą
