Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos fojė pasipuošė ukmergiškio Algimanto Šuminsko kardelių žiedų kolekcija, kurioje – įvairiausių spalvų šios rudeniu alsuojančios gėlės – nuo baltų, rausvų iki vyšninių ir net beveik juodų.
Gėlėmis biblioteka pasipuošė artėjant Žolinės šventėms. Tai – tradicinė, kasmet šia proga ukmergiškio skiriama dovana bibliotekai.
A. Šuminskas kardelių, dar vadinamų gladiolių, auginimu susidomėjo daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Yra pasakojęs, kad 1991 metais Rygoje įsigijo apie 30 veislių kardelių svogūnėlių. Vėliau kolekcija plėtėsi, o kai sodininkų bendrijos sode ji nebetilpo, gumbasvogūnius įkurdino senelių paveldėtoje sodyboje Padbariškių kaime.
Kolekcininkas save vadina mėgėju ir nesilygina su profesionaliais kardelių augintojais. Ukmergiškis ir pats paeksperimentuoja su naujomis veislėmis. Prisipažįsta, kad po kelerių metų pamačius rezultatą apima malonus jausmas širdyje.
Kardelių kolekciją auginantis ukmergiškis sako, kad vietos augintojų produkciją nukonkuruoja pigesnės atvežtinės, tad dabar šiomis gėlėmis nieko nebenustebinsi. Todėl didelį kardelių žiedų glėbį išdalina draugams. Kadangi mėgsta skaityti, gėlių dovanoja ir bibliotekai – yra nuolatinis jos lankytojas.
UŽ inf.
Bibliotekos erdvės kasmet rudeniop pasipuošia kardeliais.
Kardeliai laikomi kilnumo, ištikimybės, pagarbos ir atminties simboliu. Iki šių dienų išliko tradicija dovanoti kardelių puokštes jubiliatams ir apdovanojimų laimėtojams. Taip pat galima dovanoti kardelius verslo partneriams kaip nuolatinio bendradarbiavimo sąžiningomis sąlygomis ir pagarbos ženklą. Moterims ir merginoms šios gėlės nešamos kaip ištikimybės ir tikrų jausmų ženklas.
***
Botaninis kardelių pavadinimas „gladiolus“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „gladius“ – ypatingos formos kardo, kurį naudojo senovės Romos gladiatoriai.
Iki XVII amžiaus buvo tikima, kad kardeliai gali padėti laimėti mūšį, išvengti sužeidimų ir net mirties. Kai kuriuose Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose minima, kad riteriai ant krūtinės neretai nešiojo kardelio šaknį kaip amuletą. Ši gėlė dažnai vadinama „Pergalės karaliumi“.
***
Jei kariai kardelio svogūnėlį nešiojo kaip amuletą, saugantį juos mūšyje, tai moterys, gamindamos bet kokius pyragus, jo dėdavo į miltus. Jos tikėjo, kad tokiu būdu apsaugo savo šeimą nuo ankstyvos mirties.
Kardelius dažnai naudojo burtininkai ir gydytojai. Vyrą užkerėti norėjusi moteris į savo išrinktojo taurę įpildavo iš šio augalo pagamintų miltelių. Tikėta, kad tuomet vyras įsimylės pirmą jo akis patraukusią moterį. Beje, dažnai pasitaikydavo atvejų, kad būrėja nespėdavo pirma susitikti su savo išrinktuoju ir jo širdį amžiams užkariaudavo kokia nors kita gražuolė.
***
Kadaise jie buvo naudojami ir medicinoje – iš jaunų lapų ir žiedų buvo gaminama pasta, kuria buvo gydomi dantys. Džiovinti kardelių lapai būdavo verdami ir naudojami gerklei gydyti, karščiavimui mažinti ar tiesiog imunitetui stiprinti. Iki šiol šio augalo džiovinti lapai yra kai kurių vaistų nuo peršalimo sudedamoji dalis.
***
Pasaulyje yra apie 10 tūkst. kardelių veislių. Mokslininkai, pasitelkę selekciją ir genetiką, nuolat tobulina dekoratyvinius augalus. Išvedamos produktyvios, atsparios ligoms bei nepalankiems aplinkos poveikiams veislės.
***
Kardelių rūšių ir veislių įvairovė labai didelė, todėl klasifikuoti juos nelengva. Kardeliai skirstomi pagal žydėjimo laiką, augalo aukštį, žiedyno formą, žiedo dydį (skersmenį), žiedo spalvą, pritaikymo želdynuose būdus, atsparumą ligoms ir kenkėjams.
***
