Higienos institutas skelbia galutinius 2023 m. mirties priežasčių duomenis.
Lietuvoje pernai mirė 37 005 žmonės (18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų), t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais.
Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos – sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,2 proc. visų mirusiųjų.
Dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (23,5 proc.), išorinės mirties priežastys (9 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,9 proc.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8 235 vyrai, iš kurių 61 proc. – nuo išeminės širdies ligos, 20,4 proc. – smegenų kraujagyslių ligų.
Nuo piktybinių navikų mirė 4 256 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,5 proc., priešinės liaukos – 12,5 proc., skrandžio – 7,9 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.
Iš 1 633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktinai apsinuodijus), 27,3 proc. – dėl savižudybių.
Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 059 vyrai (25,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).
Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (58,3 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,3 proc.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 028 moterys, iš kurių 59,2 proc. – nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų.
Dažniausios mirties priežastys tarp 3 528-ių nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (14,6 proc.), storosios žarnos (7,6 proc.), kasos (7,6 proc.) ir kiaušidžių (7,4 proc.) piktybiniai navikai.
Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 847-ių moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,4 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (11,8 proc.).
Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 628-ių moterų didžiausia dalis (67,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 18,6 proc.
Pernai mirė 8 265 darbingo amžiaus gyventojai (16–64 m.), kurie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų, virškinimo organų piktybinių navikų ir kepenų ligų.
Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Jų dažniausios mirties priežastys – lyties organų piktybiniai navikai ir kepenų ligos.
Pernai mirė 83 1–17 metų amžiaus vaikai (54 berniukai ir 29 mergaitės). Palyginus su 2022 m. – 25-iais vaikais daugiau. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (38,6 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir piktybiniai navikai (13,3 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai. Palyginus su 2022 m., 10 vaikų daugiau mirė nuo transporto traumų.
Mirė 57 kūdikiai iki 1 metų. Palyginus su 2022 m. – 10 kūdikių mažiau. Iš viso mirė 33 berniukai ir 24 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (49,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,6 proc.).
UŽ inf.
