Siesikų pilis lankytojams bus uždaryta trejus metus

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Restauratorių darbas su pilies lankymu nesuderinamas – niekas negali blaškyti. A. Matulaičio nuotr.

Siesikų pilyje vyksta sieninės tapybos restauravimo darbai, todėl ji laikinai uždaryta. Šį pavasarį pradėti darbai tęsis trejus metus – tiek laiko lankytojai nebus įleidžiami. O pilis restauratoriams atveria savo paslaptis – atidengtas naujas paveikslas.

Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Audrys Matulaitis, Siesikų piliai paskyręs kone ketvirtį amžiaus, informavo, kad, įvykus viešajam pirkimui, sutartis sudaryta su rangovu UAB „Opus Optimum“. Muziejininko žiniomis, finansavimas numatytas trejiems metams. Darbų be garantijos vertė – apie pusę milijono eurų. Jie pradėti gegužę.

Pilies, kaip muziejaus objekto, lankymas yra mokamas. Vienkartinio apsilankymo bilieto bei ekskursijos su gidu kainos nustatytos rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Šiltuoju metų sezonu, ypač vasarą, sulaukiama daugiausia lankytojų. Tačiau nei šią, nei kitą vasarą pilis pajamų negaus, o trečią vasarą, pasak A. Matulaičio, gal ir bus galimybė bent iš dalies pilį atverti.

Anksčiau pagal kitą projektą buvo vykdomi antrojo aukšto tvarkybos darbai ir lankymas buvo galimas. Dabar situacija kita. Sakė, kad restauratorių niekas negali blaškyti, jų inventorius išdėliotas po visą antrąjį aukštą, šis darbas reikalauja didelio susikaupimo ir su pilies lankymu nesuderinamas.

Muziejininkas papasakojo, kad restauruojamos visos antrojo aukšto sienos įvairiuose kambariuose. Tai sudaro apie 70 kv. m plotą, o kūrinių yra ne vienas. Jis pats, seniai tyrinėdamas šios pilies sieninę tapybą, daugelį paveikslų yra nufotografavęs ir paskelbęs feisbuke su aprašymais, palyginimais, kaip konkretus paveikslas atrodė seniau ir dabar.

Anot A. Matulaičio, vienas paveikslas buvo atidengtas šių metų birželį – jį atrado restauratoriai ir jo vaizdas dar niekur neskelbtas.

Restauratoriai kol kas prašo neviešinti, kas tai per piešinys, vis tik šį tą atskleidė. Šią vasarą atidengto paveikslo vadinamasis pirmavaizdis yra aiškus – nustatyta, kad tai – graviūra, sukurta garsiausio to meto Europos graverio. „Piešinio būklė dabar labai prasta, vaizdas neaiškus, bet jis šimtu procentu atpažįstamas. Parodyti nėra ką, nebent būtų rodomas kartu su graviūra, ieškant sutampančių detalių“, – kalbėjo muziejininkas.

UAB „Opus Optimum“ direktorius Aidonas Valkiūnas patvirtino, kad vykdant darbus Siesikų pilyje buvo „atidengta dar viena lokacija“, kur piešinio pirmavaizdis – vieno žymiausių Europos dailininkų piešinys. „Žiūrovas dar nieko nepamatys, dar reikia gerokai padirbėti“, – kalbėjo direktorius. Pasak jo, šiemet vykdomas konservavimas, siekiant sustabdyti irimą. Tačiau ateityje tikimasi išryškinti vaizdą: „Kas yra dabar, tai – draiskalai, iš kurių žiūrovas nelabai supras, koks tai piešinys. Reikia, kad jis įgautų kontūrą.“

Koks tai autorius ir piešinys, A. Valkiūnas nenurodė. Pasak jo, būtų neetiška skelbti informaciją, kol nėra galimybės parodyti vaizdo.

Užsiminė, kad galimai pilis šį rudenį trumpam pravers duris lankytojams per Europos kultūros paveldo dienas. „Planuojame padaryti pirmavaizdžių kopijas ir jas eksponuoti“, – sakė pašnekovas. Nurodė, kad Siesikų pilies sieninės tapybos restauravimo projekto vadovė yra Indrė Valkiūnienė.

Kol naujai atidengtas piešinys išlieka paslaptimi, pamažu ryškėja seniau atidengtų paveikslų vaizdas.

Vienas iš naujausiai A. Matulaičio aprašytų paveikslų vaizduoja Persėjo ir Andromedos mitą. Prieš dvylika metų dr. Vidas Poškus apie šią freską rašė: „Taip, jos būklė apverktina ir kalbėti apie ją galima daugiau spėlionių ir hipotetinių interpretacijų pavidalais. Bet vis dėlto ji išlikusi ir daro įspūdį. Pirma, XVI amžiaus galbūt antrosios pusės ar XVII amžiaus pradžios sieninės pasaulietinės tapybos beveik neturime. Antra, tapybos plastika. Be abejonių, tapė ne Mikelandželas ir net ne jo mokinys. Pajėgumai akivaizdžiai kuklesni. Bet efektą lemia tapytojo jėga ir drąsa. Jis nejautė jokių kompleksų. Piešė ranką taip, kaip mokėjo. Brėžė kojos liniją laisvai, lyg vaikas brauktų pagaliu per smėlį. Taip, tai – prigimtinis ekspresionizmas. Taip, tai – renesansinė laisvė.“

Būtent dr. V. Poškui užsiminus apie Persėjo ir Andromedos mitą, per tuos dvylika metų A. Matulaičiui pavyko ne tik identifikuoti, kas pavaizduota, bet ir rasti pirmavaizdį – W. J. Bauro sukurtą graviūrą. Tai – XVII amžiaus pirmoje pusėje gyvenęs vokiečių graveris, raižytojas ir miniatiūrų dailininkas, žinomas dėl daugybės Ovidijaus metamorfozių iliustracijų, Kristaus kančios piešinių ir kasdienio gyvenimo Romoje scenų. A. Matulaičio tyrinėjimų duomenimis, Siesikų pilies freskoje pavaizduota šio autoriaus graviūra „Persėjas išlaisvina Andromedą“, tai liudija ir išlikęs užrašas – „PERSEVS ANDROMEDAM LIBERAT“. W. J. Bauro graviūroje jis taip pat yra. Tiesa, ne visos raidės matosi, bet, pasak A. Matulaičio, žinant siužetą nesunku nuspėti trūkstamas detales.

Žinoma, kad Siesikų pilies sienas puošė dvylikos mėnesių darbų ciklas. Iš jų ant sienų išlikę tik lapkričio, gruodžio, sausio ir iš dalies vasario vaizdai, atitinkantys Antonio Tempestos graviūras, iš kurių, kaip manoma, jie buvo perpiešti.

Žinynai nurodo, kad A. Tempesta, dar vadinamas il Tempestino, – XIV–XVII amžiuje gyvenęs italų tapytojas ir graveris. Jo darbuose vaizduojami mūšiai, procesijos, istorinės asmenybės.

A. Matulaičio teigimu, sieninės tapybos paveikslų pilyje atkurti neplanuojama. Bus atliktas restauravimas ir konservavimas to, kas yra išlikę.

Kaip paaiškino muziejininkas, pagal tarptautines konvencijas ir metodikas atkūrimas nerekomenduojamas. Priešingai, tai būtų laikoma trūkumu. „Mes galime žinoti, iš kokio paveikslo piešė, bet nežinome, kiek tiksliai piešėjas tą vaizdą perkėlė Siesikuose. Iš to, kas išlikę, matyti, kad jis gana laisvai žiūrėjo į perkėlimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Matulaitis sakė, kad muziejus dalyvauja ekultūros platformos kūrimo projektų konkurse, kurio rezultatai paaiškės rugsėjo mėnesį. Gavus finansavimą, virtualioje aplinkoje būtų atkurtas apytikslis paveikslų vaizdas, kurio fiziškai nėra ant sienos, bet jį būtų galima matyti kompiuterio ekrane ar naudojant papildytos realybės akinius. Atkūrimui naudotų išlikusias graviūras ar atkurtų ornamentus pagal išlikusius fragmentus. O fizinėje erdvėje bus tik tai, kas restauruota.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *