ILONA ZINKEVIČIŪTĖ
LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ narė
Pamėgusiems keliones vasara yra amžina. Nesvarbu, koks oras, pasitaikantys sunkumai, neišmiegotos naktys.
Ukmergės, Jonavos, Vilniaus, Kauno senjorai, pasiryžę dar vienai ciklo „Apjuoskim Baltijos jūrą“ kelionei, išvyko pažinti Latvijos ir Lietuvos pajūrio. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė ir klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius pakvietė į keturių dienų kelionę visa širdimi patirti vasaros malonių.
Pirmoji kelionės stotelė – didžiausias Baltijos valstybių kurortas Jūrmala, miesto teises gavęs 1878 metais. Turėjome puikią gidę, pasakojančią miesto istoriją, lydinčią po medine architektūra bei moderniais SPA viešbučiais apstatytas gatves, paplūdimį. Jūrmalos švytinčių paveikslų galerijoje paveikslai eksponuojami tamsoje, bet, lėtai keičiantis šviesos stiprumui, vaizdai keičiasi. Turėjome galimybę pamatyti meno naujoves, pasididžiuoti tautiečio M. K. Čiurlionio unikaliu vaizdu, pasiklausyti paties įkūrėjo Vitalijs Jermolajevs sukurtų šviesos paslapčių. Aplankėme Ragaciems senąjį žvejų kaimelį. Dabar tai – muziejus po atviru dangumi, menantis latvių žvejų istoriją. Drąsiausieji, pasiryžę išbandyti bangas, liko nustebę šiltu jūros vandeniu,
Toliau pajudėjome į Kemerių nacionalinį parką. Iš gidės pasakojimų sužinojome, kad dėl dolomito giliųjų sluoksnių ir pelkių čia susidarę sieros vandens šaltiniai ir purvo vonios pasižymi gydomosiomis savybėmis, todėl parkas buvo pamėgtas visos Europos. Kadaise nuo Kemerių iki Maskvos buvo nutiesta geležinkelio linija, leidusi čia gydytis daugybei žmonių, stiprinti sveikatą kovų nualintiems kariams. Buvęs kurortas dabar – jaukus, žalias Latvijos miestukas, turintis didžiulį kraštovaizdžio parką su daugybe tiltukų ir istorinių pastatų.
Baltijos jūros pakrantė Latvijoje nusidriekusi 500, Lietuvoje – vos 90 kilometrų, bet savasis pajūris yra artimesnis, labiau pažintas ir pasiilgtas, kad ir koks mažytis bebūtų. Todėl, palikę Latviją, pasukom link savųjų Baltijos pakrančių.
Naktį praleidę Palangoje, antrąją kelionės dieną išvykome į Kuršių neriją. Gidė papasakojo apie UNESCO saugomą smėlio kopų pusiasalį, jo istoriją, kovas bei pasidalijimus. Juodkrantėje aplankėme žymųjį Raganų kalną – unikalų medinių skulptūrų muziejų, atveriantį kelius į lietuvių tautosakos bei mistinių dvasių pažinimą. Aplankėme Nidą, Parnidžio kopą, užlipome į Tomo Mano kiemą. Klausantis gidės pasakojimų beliko tik žavėtis gimtos šalies nugalėtojų istorija, protėvių meile savam kraštui, įstabiu gamtos grožiu, unikalumu, kurio niekur kitur nerasime.
Ekskursija po Palangą prasidėjo trečioji mūsų kelionės diena. Prisiminus senąją šio krašto istoriją, kovas su Livonijos ir Kryžiuočių ordinais bei smėlio audromis, grafų Tiškevičių palikimą savo šeimai ir Lietuvai, galime didžiuotis kiekviena kurorto kertele. Likome sužavėti gidės pasakojimu apie miesto žinomus ir nepažįstamus objektus, kiekvienos medinės vilos ar raudonų plytų namų legendomis, grafų Tiškevičių šeimos pasišventimu ir aukojimuisi dėl pajūrio puoselėjimo ir Lietuvos garsinimo.
Vakarinė Palanga mus sukvietė į vienijantį bendrystės vakarą. Keliautojų grupė susitiko pasilinksminti, pasidalinti patirtais įspūdžiais, pasidžiaugti savo stiprybe aktyviai ir turiningai keliauti ir vis dar turėti siekių pažinti neatrastus kraštus. Skambėjo dainos, sukosi rateliai, susikibusios bendrakeleivių rankos skleidė draugystės sroves.
Kitą rytą mūsų laukė saulėtas pajūris, laikas kopose ar mieste ir kelionė į namus, neaplenkiant Vydūno skvero Klaipėdoje.
Keliautojai dėkoja V. Naraškevičienei, V. Naraškevičiui bei vairuotojui Erikui Liumparui. Netrukus krausime lagaminus kelionei į Norvegiją, kad apjuostume Baltijos jūrą iš šiaurinės pusės.
