Lina Kriaučiūnaitė, jauna mergina iš Ukmergės, ne vienus metus dirbo banke, o šiandien dirba valstybei – Vyriausybės kanceliarijoje.
Koks buvo Tavo studijų ir karjeros kelias, kuris atvedė į Vyriausybės kanceliariją?
Pradžioje studijavau verslo vadybą, kas niekaip nesisiejo su viešuoju sektoriumi, bet po to nusprendžiau krypti į viešąjį sektorių ir baigiau viešojo sektoriaus valdymo magistro studijas. Rašydama baigiamąjį darbą gilinausi į tai, kaip veikia savivaldos institucijos. Buvo taip įdomu, kad susimąsčiau – gal neverta keliauti į bankinį sektorių, apie kurį visad svajojau? Tuo metu dar nebuvau apsisprendusi. Tačiau 7-erius metus teko dirbti banke. Dirbau ir su fiziniais asmenimis – pratinau juos prie atsiskaitymų kortelėmis, pavedimų interneto banke, ir su verslo sektoriaus skaitmeninimu.
Vėliau dirbau tarptautinėje organizacijoje, tačiau skaitmenizacijos, kokybės, procesų efektyvinimo sritys labai traukė grįžti. Džiaugiuosi, kad tuo metu man buvo sudarytos galimybės dirbti su LEAN – tai metodika, kuria siekiama sukurti daugiau vertės klientams ir organizacijai, mažinti vertės nekuriančio darbo apimtis, efektyvinti veiklą.
Kaip dabar vertini savo darbus Vyriausybės kanceliarijoje?
Manau, kad ryškiausias pokytis matosi teisėkūros srityje. Šiandien matyti, kad teisės aktų keitimo procesas yra efektyvesnis: viskas vyksta greičiau, prireikia mažiau pakeitimų, mažiau laiko, per kurį žmonės pajunta pokyčius, kurie sprendžia jų problemas.
Teisės akto projektas nueina labai ilgą kelią, tad tobulindami procesus su kolegomis iš ministerijų stengiamės užtikrinti, kad visi derinimai įvyktų laiku, teisės aktai nevėluodami pasiektų Vyriausybę ir Seimą.
Tikimės, kad iki 2025 m. I ketv. skaitmenizuotų žmogiškųjų išteklių valdymo procesų dalis sudarys 65 proc., o iki 2030 m. – 85 proc. (esama situacija – 10 proc.). Šiam pokyčiui valstybiniame sektoriuje įgyvendinti numatyta beveik 13 mln. eurų pažangos lėšų.
Kodėl dirbi viešajame, o ne privačiame sektoriuje?
Noriu, kad Vyriausybė ir visas viešasis sektorius taptų patraukliu darbdaviu – vieta, kur norėtų dirbti jauni, ambicingi žmonės. Taip, negalime konkuruoti atlyginimais su verslu, todėl noriu, kad čia susiformuotų tam tikra kultūra, kurios apsuptyje būtų gera dirbti.
Vyriausybėje jau turime daug veikiančių ir kolegų naudojamų darbo įrankių, programėlių, beveik išgyvendinome popierinius dokumentus, o darbas, komunikacija viduje vyksta greitai ir paprastai.
Sulaukiu kolegų iš kitų įstaigų klausimų, ką jiems daryti, nuo ko pradėti, kad ir jie galėtų taip patogiai ir greitai dirbti, kaip tą darome Vyriausybės kanceliarijoje.
Beje, nuoširdžiai galiu prisipažinti: yra gyslelė, kuri mane tikriausiai ir pašaukė dirbti vardan tos Lietuvos. Puikiai supratau ir girdėjau visus balsus, kurie pagrįstai skundėsi viešojo sektoriaus paslaugomis. Tad ateidama čia savęs klausiau: ar galiu ką nors pakeisti, ar galiu ką nors padaryti pati, kad padėtis pagerėtų? Kas benutiktų, aš žinosiu, kad prisidėjau prie pastangų daryti gera, prisidėjau prie to, kad viešasis sektorius veiktų efektyviau, būtų skaitmenizuotas.
Ir, tiesą sakant, džiaugiuosi, kad galiu daryti tai, kas man labai patinka, tai, ką išmanau ir sugebu geriausiai.
Kokiu savo darbu labiausiai didžiuojiesi?
Į mane kreipiasi įvairios institucijos, taip pat norėdamos savo viduje sustyguoti procesus. Kas savaitę tenka konsultuoti po kelias institucijas, kurios, pamačiusios naudą, siekia skaitmenizuotis, susitvarkyti veiklą, taikyti LEAN metodus.
Be to, kai vedu sesijas padaliniams, jie paprastai labai skeptiškai žiūri: „tai kas čia pasikeis, juk 30 metų darėm taip, naujienos čia neveiks“. Ir… po tų sesijų, praėjus vos valandai, komandoms prigeneravus idėjų, viskas pasikeičia: jų veiduose pasimato požiūrio pasikeitimas, tikėjimas, kad dešimtis dalykų galima pakeisti į gera. Mano didžiausias noras yra padėti žmonėms atrasti darbe tai, kas jiems patinka, noriu padaryti pokytį jų mąstysenoje ir taip pat jų darbe.
Manau, kad nėra verslo ir viešojo sektoriaus – yra žmogus. Pokytis įvyksta žmoguje, o ne viešajame ar privačiame sektoriuje.
lrv.lt
