Ketvirtadienį buvo jau ketvirta para, kai po praūžusios audros dalis ukmergiškių vis dar gyvena be elektros. Žmonės sako neprisimenantys kito tokio panašaus atvejo. ESO atkerta, kad nespėja susidoroti su visais gedimais, o daugiau nei tris paras be elektros praleidusiems vartotojams žada kompensacijas.
ESO pateiktais duomenimis, antradienį vakare Ukmergės rajone dėl audros buvo fiksuoti 209 tinklo pažeidimai. O tai reiškia, kad praėjus dviem paroms nuo tada, kai dėl audros elektros energija nutrūko, jos dar neturėjo daugiau kaip 3,5 tūkst. vartotojų. Kadangi kiekvienas vartotojas – anaiptol ne vienas žmogus, o šeima, vadinasi bent 10 tūkst. – bemaž trečdalis – ukmergiškių vis dar buvo likę be elektros.
Kaimo žmogui tai reiškia, kad jis neturėjo ne tik elektros, bet ir geriamo vandens.
Tiesa, teigiama, kad pusei vartotojų, kuriems elektros tiekimas sutriko per tą laiką, ji buvo atstatyta.
Pasak ESO ryšių su visuomene projektų vadovo Justino Petkaus, trečiadienį buvo tęsiami audrų šalinimo darbai – pirmiausia pajunginėjamos aukštos įtampos linijos, prie kurių prijungta daugiausia vartotojų, bei linijos, prie kurių prijungta kritinė infrastruktūra – vandentiekis, šilumos tinklai, mobilusis ryšys.
ESO skelbia, kad sekmadienį, prasidėjus audrai, buvo suburta 700 darbuotojų ir rangovų audros padariniam šalinti ir elektrai atstatyti gyventojams.
„Pirmadienį darbus apsunkino stiprus vėjas ir lietus, todėl negalėjome panaudoti visų priemonių, tvarkant audros pažeistas elektros linijas. Labiausiai pažeisti Vilniaus, Kauno bei Šiaulių regionai“, – teigė ESO atstovas.
Liko ir be vandens
Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius sako neprisimenantis, kad kada anksčiau dėl vėjų ar kitų gamtos stichijų elektra kaimuose būtų nutrūkusi tokiam ilgam laikui. Po sekmadienio naktį kilusios vėtros antradienį po pietų elektros dar neturėjo kai kurių šios seniūnijos kaimų gyventojai.
Daugelis kaimo žmonių, nutrūkus elektros tiekimui, lieka ne tik be visų šiuolaikiškų įrenginių, bet ir be vandens, mat jis iš gręžinių tiekiamas siurbliais.
Ypač sudėtinga situacija dėl to buvo Dainavoje, kur daug daugiabučių, o šulinių nėra. Po paros gyventojams vanduo pagaliau pradėtas tiekti, pajungus generatorius.
Ilgam netekę elektros žmonės patyrė įvairių nuostolių. Labiausiai tie, kurie šaldikliuose turėjo maisto atsargų. Kas laiko karves, be šaldytuvų negalėjo atšaldyti pieno. Tiesa, dauguma ūkininkų turi generatorius ir šie įrenginiai tokiai atvejais labai padeda.
Kuriam laikui be elektros buvo likęs ir visas Deltuvos miestelis. Ir pačios Deltuvos seniūnijos telefonus ir kompiuterius, anot seniūno, pirmadienį teko krauti generatoriumi. Pasak G. Radzevičiaus, kaimuose elektros trukdžių patirti tenka, bet taip ilgai niekada dar nebuvo.
Tvirtino, kad po siautusios gamtos stichijos darbo visiems užteks visai savaitei, nes buvo išlaužyta daugybė medžių. Ypač prastai atrodė kelias, vedantis nuo Januškų link Kauno plento. Žmonės nuo virtuolių jį išvalė tik per kelias dienas.
Pasidžiaugti galima bent tuo, kad labai didelių nuostolių žmonės išvengė. Nors buvo aplamdyti šiltnamiai, aplaužytos tvoros, pastatai liko sveiki. Vienas medis griuvo ant stogo, tačiau dėl laimingo sutapimo stogas kaip tik buvo nuardytas remontui.
Elektrą tiekia generatoriai
Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras pasakojo, kad pačioje seniūnijoje elektra nebuvo dingusi, tačiau be elektros ilgam liko labai daug žmonių – pusė Vidiškių miestelio, Šventupės, Jasiuliškio kaimai.
Jasiuliškių socialinės globos namuose elektra nuo pirmadienio tiekta generatoriais.
Seniūno žiniomis, elektros tiekimo atstatymas užtruko todėl, kad buvo nutraukti aukštos įtampos laidai. „ESO iš anksto perspėjo, kad elektra greitai neatsiras“, – kalbėjo V. Štaras. Jam buvo pranešta, kad pirmiausia reikia sutvarkyti aukštos įtampos laidus, tada bus galima pereiti prie žemesnės įtampos laidų, kuriais elektra tiekiama namų ūkiams.
Vėjas daugiausia nuostolių pridarė Šventupėje, kur dvaro teritorijoje nuvertė šešis medžius, pridraskė šakų. Medžiai užvirto ir ant laidų, juos nutraukdami. „Medžiai stambūs. Tvarkėme dvi dienas, kol supjovėme, išvežėme“, – dalijosi seniūnas. Pasidžiaugė, kad vėjas žmonių turto stipriai neapgadino, bent jau tokių pranešimų negavo, ir niekas nenukentėjo.
Ligoninė apsaugota
Elektra gyvybiškai svarbi sveikatos priežiūros įstaigose. Pasidomėjome, kokia situacija buvo Ukmergės ligoninėje ir kaip joje pasiruošta ekstremaliems atvejams.
VšĮ Ukmergės ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Gintaras Gladkauskas informavo, kad elektra ligoninėje nebuvo dingusi. Paaiškino, kad ligoninė yra II kategorijos objektas, todėl joje yra įrengti du įvadai iš atskirų aukštos įtampos (10 kilovoltų) elektros linijų. Jei elektros tiekimas nutrūksta vienoje linijoje, automatiškai įsijungia kita. Pernai įstaigoje suformuota ARI (automatinio režimo įjungimo) sistema.
Pasak pavaduotojo, sutapimas, kad elektros tiekimas nutrūktų abiejuose įvaduose, – labai retas. „Per dešimt metų – vieną kartą“, – sakė G. Gladkauskas. Tiesa, kaip tik toks atvejis buvo pernai dėl vėjo. Elektra buvo dingusi trumpam.
Tokioms situacijoms ligoninė turi generatorių. Tiesa, tada elektra aprūpinama ne visa įstaiga. „Generatoriumi aprūpinamas priėmimo skyrius ir dalis ligoninės. Šiemet parengėme projektą, pagal kurį ketiname įsigyti 220 kilovatų generatorių, kuris elektra aprūpintų visą ligoninę“, – sakė pavaduotojas infrastruktūrai.
Numatytos kompensacijos
Viršijus gedimų šalinimo laiką ESO yra įsipareigojusi mokėti kompensacijas klientams.
Bendrovė įsipareigoja atstatyti elektros energijos persiuntimą ne vėliau kaip per 6-ias valandas po gedimo tiems vartotojams, kurių elektros įrenginiai įrengti didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje).
Kitoje Lietuvos teritorijoje atnaujinti elektros energijos tiekimą siekiama ne vėliau kaip per 12 valandų po gedimo.
Tiesa, esant gamtos stichijoms šis laikas gerokai pailgėja.
Elektros energijos persiuntimui nutrūkus dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar panašiai) taikomas reikalavimas atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams per 72 valandas, t. y. – tris paras.
Susiklosčius išskirtinėms gamtos sąlygoms ar nutikus sudėtingam gedimui ir neatstačius tiekimo per nurodytus terminus, vartotojams turi būti mokamos kompensacijos.
Nors ESO skelbia, kad apie teisę į kompensaciją objektų savininkai bus informuojami el. laišku, SMS žinute arba paštu, gyventojams verta apie tai žinoti ir pasidomėti.
Šalino kritusius medžius
Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą bei priežiūrą atsakingos AB „Via Lietuva“ partnerė AB „Kelių priežiūra“ pranešė, kad kelininkai intensyviai dirbo, siekdami likviduoti audros padarinius ir užtikrinti eismo saugumą.
Didžiausias gyventojų pranešimų skaičius fiksuotas Rytų ir Vidurio Lietuvos regionuose. Bendrovių „Via Lietuva“ ir „Kelių priežiūra“ teigimu, kelininkų brigados visoje šalyje visą pirmadienį vykdė darbus, likviduodamos pavojingus audros padarinius.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir visų paveiktų teritorijų patrulinėms apžiūroms, tiltų ir vandens nuvedimo sistemų tikrinimui, pavojingai pasvirusių medžių šalinimui bei sugadintų kelio elementų atstatymui.
Vairuotojams buvo rekomenduota atidėti nebūtinas keliones, o jei kelionė yra neišvengiama, rekomenduota išlikti ypatingai atsargiems kelyje.
Apie kliūtis kelyje, keliančias pavojų eismo saugumui, vairuotojai kviečiami informuoti trumpuoju tel. 1871 (kaina „Telia“, „Tele2“ tinkluose – 0,12 Eur už min., „Bitė“ – 0,15 Eur už min.) arba tel. +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą).
Stichijoms nepasiruošę
Aukščiausio lygio šalies vadovybė sukruto, kad stichiniams reiškiniams nesame pasiruošę.
Vidaus reikalų ministerijos, Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai Nacionalinio krizių valdymo centro iniciatyva surengtame pasitarime pristatė pasiruošimo stichiniams reiškiniams įvykių chronologiją, informacijos teikimo visuomenei mastą ir poreikį bei perspėjimo sistemos pranešimų inicijavimo, derinimo bei skelbimo algoritmus.
Konstatuota, kad atsakingos institucijos galėjo įdėti daugiau pastangų, aktyviau bendradarbiauti, kad visuomenė būtų perspėta ir GPIS pranešimais kuo plačiau informuota apie artėjančią audrą, o vėjui pasiekus kritines reikšmes skirtinguose regionuose informacija pasiektų tikslines auditorijas. Nors žiniasklaidos dėka apie artėjančias liūtis ir stiprų vėją žinojo didelė dalis visuomenės, galėjo būti daugiau informacijos, kaip pasiruošti ir ką daryti gyventojams, saugant save ir turtą.
Pasitarime aptarta dėl paplauto grunto virtusių medžių problema savivaldybėse, kelti klausimai dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, elektros linijų apsauginės zonos ir kt. Rekomenduota institucijoms bei savivaldybėms įsivertinti augalų miesto vietovėse būklę bei atsparumą galimoms audroms, kurių, pasak sinoptikų, Lietuvoje tik daugės.
