Ukmergiškė Regina teiravosi dėl Vaižganto kapinių koplytėlės.
Atkreipė dėmesį į tai, kad šis statinys labai apleistas: viršutiniai langai kiauri, ant stogo auga medžiai, o ant žemės byra plytos. Teiraujasi, koks to statinio likimas, kodėl juo nesirūpinama?
Ukmergės rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė informavo, kad minėta koplyčia yra kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 31800). Koplyčia yra žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Ukmergės rajono savivaldybė, todėl ir jame esantis statinys (kuris, beje, nėra registruotas) priklauso Savivaldybės administracijai.
„Esamo statinio priežiūrą vykdo Ukmergės miesto seniūnija. Seniūnas Žilvinas Dirsė pažadėjo pasirūpinti, kad minėtas statinys pagal galimybes būtų sutvarkytas. Žinant, kad jis – kultūros paveldo objektas, minėti darbai gali užtrukti ir brangiai kainuoti“, – informavo atstovė spaudai.
Regina taip pat atkreipė dėmesį į kelis paminklus miesto centre. Pastebėjo, kad prie Vėliavnešių paminklo ir prie Juozo Krikštaponio paminklo želia pienės.
Ir Ukmergės kapinėse, ir prie minėtų paminklų moteris lankėsi su draugais iš Druskininkų. Šie labai liūdnai stebėjosi ir tikino, kad jų mieste tokio apsileidimo nepastebi.
Skaitytoja pasakojo, kad drauge su druskininkiečiais apsilankė ir kitose vietose – praėjo taku palei Šventąją, nuvažiavo iki Miniatiūrų parko. Ten jau esą svečių kritikos nesulaukta – viskas visiems patiko.
Ukmergės miesto seniūnas Ž. Dirsė sakė, kad viešąsias erdves tvarko pagal eiliškumą ir pagal išgales. Pasak jo, šį pavasarį, kai vieną savaitę prisnigo, o kitą jau pienės žydėjo, viską laiku apšienauti buvo labai sudėtinga. Juk suprantama – vienu metu visų viešųjų erdvių sutvarkyti neįmanoma. Ypač nepritarė pastabai dėl pienių – esą jos išlenda ir pražysta vos ne per dieną.
Dėl palyginimo su kitais miestais seniūnas nesutinka. Esą ir pats neretai apsilanko svetur ir visada atkreipia dėmesį į aplinką. Mano, kad stebuklų didelių nėra ir kitur, ypač šiuo metų laiku, kai vienu metu tvarkdariams reikia apeiti labai didelius plotus.
***
Vaižganto kapinių koplyčia išsiskiria tuo, jog tai nebuvo didikų ar turtingųjų laidojimo vieta – ji buvo skirta mirusiųjų šarvojimui. Nei pastato viduje, nei išorėje nėra jokių įrašų, žyminčių statybos metus.
***
Dėl leidimo Ukmergės parapinėse kapinėse statyti koplyčią 1865 m. į Kauno gubernijos valdžią kreipėsi vyskupas Motiejus Valančius, esą be koplyčios nėra vietos mirusiųjų kūnams šarvoti, dėl ko parapijiečiai, kęsdami didelį nepatogumą, jau paruošė medžiagas jos statybai. 1866 m. pradžioje Ukmergės bažnyčios parapijiečiai iš generolo adjutanto fon Kaufmano gavo leidimą kapinėse statyti medinę koplyčią, paruošė akmenis, kalkes, rąstus. Tų pačių metų gegužę Ukmergės parapinės bažnyčios klebonas kunigas Henrikas Balevičius dar kartą kreipėsi į Kauno gubernatoriaus kanceliariją, prašydamas leisti vietoje medinės pastatyti mūrinę koplyčią, nes kai kurie iš parapijiečių paaukojo naujajam statiniui plytų.
***
1868 m. buvo įrengti mūriniai koplyčios pamatai ir paruoštos sijos stogui. Vietos klebonas H. Balevičius raštu pasižadėjo pats padengti statybos išlaidas – be rinkliavų iš parapijiečių. Klebono pateiktas naujas mūrinės koplyčios planas buvo ištirtas Gubernijos valdybos statybos skyriuje ir pripažintas atitinkančiu bendrąsias civilinės architektūros normas. Apie tai, jog paruošta visa reikalinga medžiaga mūrinės koplyčios statybai, 1869 m. spalį Kauno gubernatoriaus kanceliarija raštu informavo generalgubernatorių. Išlikęs 1870 m. balandžio 30 d. raštas, siųstas tam pačiam generalgubernatoriui.
***
Koplyčia 1998 m. įrašyta į rajono kultūros paveldo vietos registrą, 2008 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Kosmetinis remontas 2010 m. joje atliktas Ukmergės miesto seniūnijos iniciatyva ir lėšomis.
UŽ inf.
