Nieko nestebina, kai kalbame apie žmonių gebėjimą komunikuoti vienam su kitu. Kad komunikacija būtų sėkminga, stengiamasi ne tik klausytis vienas kito, bet dar ir suprasti vienas kitą.
Panašiai viskas vyksta ir su vairuotojo ir automobilio komunikacija. Turbūt ne vienas esate girdėję vairuotojų leksikone skrajojantį pasakymą – mano mašina dūzgia, kaip bitutė, reiškiantį, kad automobilis tikrai labai gerai „dirba“. Toks posakis nebūtų atsidaręs, jei asmuo, valdantis transporto priemonę, nebūtų klausęsis kaip dirba jo automobilio variklis. Kitas vairuojančių pasakymas – klausausi ne radijo kelyje, o savo automobilio motoro muzikos- tik paantrina pirmąjį posakį, įrodydamas tai, kad komunikacija tarp vairuotojo ir automobilio tikrai egzistuoja.
Jei bandytumėte paneigti tai, teigdami, kad automobilis nesiklauso vairuotojo, nepasisektų įrodyti šio teiginio, nes šiuolaikinės transporto priemonės tokios išmanios savo įranga ir įvairiomis programėlėmis, jog ne tik klausosi prie vairo sėdinčio asmens, bet jį net jaučia. Fiksuodamos kiekvieną jo krustelėjimą, net padeda reaguoti, perspėti, sumažinti grėsmes arba net išvengti avarinės situacijos kelyje.
Kadangi vairuotojo ir automobilio komunikacija kito lygiagrečiai su transporto priemonių tobulėjančiomis techninėmis galimybėmis ir mokslo naujovėmis, verta grįžti į priešistorę.
Pagrindinė ir iki šiol nuo automobilio atsiradimo raidos pradžios išlikusi galimybė komunikuoti su kitais eismo dalyviais yra garso signalas. Eismo dalyvių komunikacijai pagal Kelių eismo taisyklėse nereglamentuotą etiketą taip pat talkina ir dvi automobilio žibintų grupės (avarinio signalo funkciją atlieka tolimos/artimos šviesos arba posūkio žibintai; specifiniais atvejais stabdymo, atbulinės eigos, rūko žibintai). Kuo labiau tobulėjo automobilio techninės charakteristikos, tuo labiau nyko ribotos vairuotojo galimybės, gerėjo vairuotojo komunikacija ne tik su aplinkiniais eisme dalyvaujančiais žmonėmis, bet ir pačiu automobiliu.
Automobiliai, kuriuos vienu mygtuko spustelėjimu galima pritaikyti skirtingoms situacijoms, jau seniai nėra lakios fantazijos vaisius. Variklio, pavarų dėžės, pakabos, vairo mechanizmo ir stabdžių sistemos valdymą perėmus elektronikai, tapo įmanoma sukurti lengvai perjungiamus važiavimo režimus. Tas pats modelis dabar gali būti ekonomiškas ilgose kelionėse ar sportiškas lenkiant. Net be visų varančiųjų ratų sistemos lengviau įveikti sniegą ar purvą.
Kam paprastuose automobiliuose skirtingi važiavimo režimai, ir ar jie išties veikia – dauguma naujų technologijų debiutuoja pačiuose prabangiausiuose modeliuose. Tik paskui, kai juos diegti tampa pigiau ir paprasčiau, jie „persikelia“ ir į mažesnius automobilius. Nors iki šiol daugiausiai pasirenkamieji važiavimo režimai diegiami į sportinius modelius ir visureigius, vairavimo parinkčių nustatymai jau tampa ir mažesnių automobilių naujove ir privalumu.
Automobilio charakteris, kaip aiškina „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis, pasikeitė nelikus akceleratoriaus pedalo su varikliu jungusio troso. Jį pakeitusi elektroninė sąsaja suteikė galimybę atsirasti skirtingiems variklio darbo režimams, todėl dabar kiekvienas vairuotojas juos renkasi pagal skirtingus poreikius. Pasak M. Buzelio, skirtinguose modeliuose galima keisti ne tik akceleratoriaus jautrumą, bet ir vairo stiprintuvo ar elektronikos valdomų amortizatorių parinktis. Jei kažkada galėdavai pasireguliuoti tik sėdynę ir veidrodėlius, tai šiandien kiekvienas vairuotojas savo automobilį gali suasmeninti ir pritaikyti savo poreikiams.
Dainius Leonavičius, socialinių tinklų turinio kūrėjas, savo pasisakymuose kiek atsargesnis. Jo manymu, nors pasirenkamieji režimai suteikia didesnio vairuotojo pasitikėjimo savimi ir transporto priemone, reikia atkreipti dėmesį, kad tokios sistemos vis dėl to nėra visagalės, o tik labiau praverčia atitinkamose situacijose. D. Leonavičius savo pastebėjimus aiškina tuo, kad dauguma tų režimų veikia pagal ratų daviklių perduodamą informaciją – kompiuteris nuolatos fiksuoja sukimosi greičių ir kitų rodiklių pokyčius ir pagal tai parenka konkrečioms sąlygoms parinktą važiavimo algoritmą. Žurnalistas teigia, kad ypač naudingi sukibimą sudėtingomis eismo sąlygomis pagerinantys važiavimo režimai.
Gan aukštas šalies infliacijos lygis ir „drąsiai“ šokinėjančios kuro kainos automobilių savininkams suponuoja norą, kad ta komunikacija su savo automobiliu būtų ne tik maloni, bet ir pigesnė. Nors ekonomiškesnis vairavimas laikomas įgudžiu, vis dėl to automobilis tokį vairuotojo pageidavimą atliepia „Eco“ režimu, kuris prislopina reakciją į akceleratoriaus paspaudimą. Tad tokiu būdu ilgesnėje kelionėje galima sutaupyti degalų, t. y. atpiginti savo kelionę.
„ECO“ režimas, prailgindamas akceleratoriaus pedalo eigą, primena apie ekonomiškesnį vairavimą ir norą sumažinti degalų sąnaudas. Kitaip – automobilis tampa jį vairuojančio ekonomikos mokytoju. Ir ne tik. Panašu, kad ir saugumo mokytoju, nes siekiant sutaupyti, „ECO“ diktuoja sprendimą neviršyti greičio.
Žinoma, vien automobilio galimybės nelemia tobulos komunikacijos su vairuotoju. Prie vairo sėdintis asmuo privalo turėti tam tikrų vairavimo įgūdžių, informacijos apie automobilio technines galimybes. Juk kiekviena kad ir menka detalė padeda susidaryti pilnesnį vaizdą apie automobilį. Tam pasiruošęs padėti ir Google. Naršant galima rasti ekspertų patarimų tai aptariamai komunikacijai gerinti.
Taigi, tai, kas lengvina vairavimą, skatina vairuotojo ir automobilio puikų komunikavimą.
Kuris gi ilgą ir painią kelionę sėdėjęs prie automobilio vairo asmuo išlipdamas nepaglostys savo mašiniuko už joje įrengtą GPS sekimo sistemą?! Būtent ši sistemą priverčia vairavusį būti dėkingam jį vežusiam automobiliui, nes jo kelionė į svečią šalį ar miestą tampa mažiau varginanti, todėl maloni ir dar ženkliai ekonomiškesnė, nes parenka artimesnį kelią į norimą pasiekti objektą.
Prisimenant „Žaliojo susisiekimo apdovanojimų“, skatinančių mažiau taršų žmonių ir prekių judėjimą, nominantus – tris „LastMile“ prekes Vilniuje pristatančius autonominius automobilius – nejučiom suvoki, jog skaitmeninės inovacijos vairuotojo ir automobilio komunikaciją sėkmingai nepaliaujamai įtakos nuolatos.
Akivaizdu, kad nauji mokslo išradimai palengvina vairuotojo ir automobilio komunikaciją, paversdami ją beveik tobula. O kad tas „dialogas“ tarp vairuotojo ir automobilio būtų dar labiau sklandesnis, būtina nepamiršti pasirūpinti savo transporto priemonės „savijauta“ – laiku atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Jei nesate tikri, kada ji baigsis, parsisiųskite programėlę iš https://carone.app, prisijunkite ir vienoje programėlėje rasite viską, ko reikia vairuotojui – nuo techninės apžiūros galiojimo pabaigos iki galimybės užsiregistruoti autoservise.
Kaip nemėgtume privalomos techninės apžiūros procedūros, turime sutikti, kad tik ji mus dažniausiai įpareigoja pagalvoti apie savo ir kitų eismo dalyvių saugumą bei tvarumą, o, svarbiausia, apie puikų ryšį su vienu iš mūsų nepakeičiamų kasdieniniu „pašnekovu“.
