Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka iš Kultūros ministerijos dokumentams įsigyti pernai gavo 40 492 eurus.
Rajono savivaldybė naujiems dokumentams įsigyti skyrė 6 000 eurų, o periodinei spaudai – 5 800 eurų.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Sigita Astikienė sako, kad labiausiai fondus papildė grožinė literatūra, taip pat užsakyta nemažai filosofijos, psichologijos, pedagogikos tematikos leidinių, daug dėmesio skirta ir vaikų literatūrai. Daugiausia leidinių įsigyta lietuvių kalba.
Biblioteka sistemingai pildo ir kraštotyros leidinių fondą, tad praėjusiais metais buvo įsigyta ir ukmergiškių išleistų arba leidinių apie Ukmergę: Vainiaus Bako „Pasiklydusios kulkos“, Ričardo Šileikos „Pertrauka“, Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Ukmergės krašte“, Albino Kuliešio „Angelo pėdos“ ir kitų.
Kaip ir kasmet, biblioteka lankytojams siūlė įvairių laikraščių bei žurnalų. Pagal lankytojų poreikius ir pageidavimus buvo formuojamas ir mobiliosios bibliotekos fondas: kasdien atrenkamos knygos ir periodinė spauda, kurios keliavo po rajono miestelius ir kaimus.
Kultūros ministerija skelbia, kad pernai Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos iš viso įsigijo beveik 225,4 tūkst. naujų leidinių – spaudinių, vaizdo ir garso, elektroninių bei kitų rūšių dokumentų. Viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti buvo skirta 2,7 mln. eurų.
Kaip ir kasmet, bibliotekos daugiausia leidinių įsigijo lietuvių kalba – 96 proc. Populiariausi pagal formą – spausdinti leidiniai (99 proc.). Pagal sritis pirmenybė teikta grožinei literatūrai – šie leidiniai sudaro 83 proc. visų viešųjų bibliotekų fondo atnaujinimų.
Šalies bibliotekos per metus sukaupė 3,9 proc. filosofijos ir sociologijos, 3,3 proc. socialinių mokslų, 2,5 proc. taikomųjų mokslų leidinių ir apie 2,9 proc. geografinių, biografinių ir istorinių dokumentų. Beveik trečdalis viešosiose bibliotekose įsigytų leidinių skirti vaikams.
Ataskaitos rodo, kad 2023 metais Vilniaus, Kauno, Alytaus miestų ir Kauno bei Jurbarko rajonų savivaldybių viešosiose bibliotekose buvo didžiausias naujų leidinių asortimentas (daugiau kaip 1 200).
Prie naujų leidinių įsigijimo finansiškai prisideda ir savivaldybės.
Pernai periodinių leidinių prenumeratai šalies savivaldybės skyrė daugiau kaip 674,5 tūkst. eurų. Ataskaitose viešosios bibliotekos pažymėjo, kad penktadalis savivaldybių skyrė lėšų ne tik periodikos prenumeratai, bet ir papildomai knygoms įsigyti (skirta beveik 114 tūkst. eurų).
Kultūros ministerija praneša šiemet skyrusi 288 tūkst. eurų daugiau lėšų naujiems dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti – iš viso 3 mln. eurų.
UŽ inf.