Ukmergės rajono savivaldybė melagingais vadina protestuojančių rajono ūkininkų teiginius, neva ji pakėlė žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifą.
Taip pat nurodo, kiek šio mokesčio per metus surinko ir kur jį panaudojo.
Savivaldybės pranešime pažymima, kad minėto mokesčio tarifo dydis mūsų savivaldybėje nekeistas nuo 2016 metų, o pernai padidėjusiam žemės mokesčiui įtakos turėjo ne tarifo augimas, o mokestinės vertės padidėjimas.
Iki 2023 metų žemės savininkų mokamas žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų galiojusias mokestines vertes, o po to perskaičiuotas pagal naujas vertes.
Savivaldybės taryba kasmet nustato konkrečius mokesčio tarifus, kurie, vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu, gali būti diferencijuojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, mokesčio mokėtojų kategorijas.
Žemės mokestis mokamas ne tik už naudojamą žemės ūkio paskirties žemę, bet taip pat ir už gyvenamųjų teritorijų, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties ir kitos paskirties žemę.
Tarybos sprendimu, žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinės, vandens ūkio paskirties žemės sklypams Ukmergėje taikomas 1,5 proc. tarifas.
Toks pats jis nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.
Kitos paskirties sklypams, gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties sklypams ir bendro naudojimo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijoms nustatytas 1 proc. tarifas.
Šie tarifai Ukmergėje nekinta jau daug metų.
Apleistai žemės ūkio naudmenų bei kitos paskirties apleistai žemei nustatytas maksimalus – 4 proc. – žemės mokesčio tarifas nuo žemės mokestinės vertės.
Savivaldybė savo pranešime taip pat paaiškina, kiek šio mokesčio surenkama ir kam jis panaudojamas.
Skelbiama, kad iš žemės mokesčio 2022 m. į savivaldybės biudžetą buvo gauta 892 tūkst. Eur, o 2023 m. – 1 mln. 605 tūkst. Eur.
Skelbiama, kad lėšos pirmiausia skiriamos žemės ūkio veiklos sąlygoms gerinti.
Kadangi pernai gauta daugiau pajamų iš žemės mokesčio, pirmą kartą iš rajono biudžeto skirta 100 tūkst. Eur suma prisidėti prie Melioracijos statinių priežiūros ir remonto.
Šiemet šiam tikslui planuojama skirti 180 tūkst. Eur – prisidėti prie projektų, parengtų melioracijos griovių ir juose esančių statinių tvarkymo.
Kaimo seniūnijų kelių ir gatvių priežiūrai šiemet iš savivaldybės biudžeto numatoma skirti 420 tūkst. Eur. Pernai buvo skirta 380 tūkst. Eur.
Šiemet numatoma tęsti bei pradėti naujus gatvių apšvietimo tinklų rekonstravimo bei įrengimo darbus Taujėnų seniūnijos Lėno k., Veprių, Vidiškių bei Taujėnų miesteliuose, skirti lėšų Veprių, Samantonių ir Šešuolių hidrotechnikos statinių priežiūrai ir remontui. Planuojama miesteliuose įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Daug kaimo gyventojų gali pasinaudoti ir vandens nuotekų bei gręžinių įsirengimo išlaidų kompensavimo tvarka.
Šiuo metu rajone yra 19 799 žemės ūkio paskirties žemės savininkai.
UŽ inf.