Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje eksponuojama kraštietės menininkės Birutės Žilėnienės paroda „Įsivietinimas – įsižeminimas“.
„Parodoje eksponuojamų akvarelių ciklą pradėjau kurti 2022 m. ankstyvą pavasarį. Lėtai ir neskubėdama. Saulei sušildžius miestą, darbuose ėmė rastis ir daugiau bundančios gyvybės“, – sako autorė. Parodoje pristatoma iš viso 12 jos sukurtų akvarelių.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Sigita Astikienė pažymi, kad ši paroda – pirmoji jų įstaigos erdvėse pristatyta šiais metais.
„Ji įnešė daug šilumos, vaiskių spalvų ir jautrių pasidalinimų. Laukėm, kabinom ir štai dabar grožimės“, – sako direktorė.
Paveiksluose lengvai atpažįstamos Ukmergės gatvelės, gerai žinomi architektūriniai elementai, centrinės miesto dalies fragmentai ir detalės. Tai liudija atsargų pasakojimą ir apmąstymą, kur yra toji vieta, kurią vadiname namais, kuri ta vietovė, kurioje gera, su kuria identifikuojame save, kurioje įsižeminame.
Su parodos atidarymu autorę sveikino rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, kolegos iš Ukmergės meno mokyklos, bičiuliai, bibliotekininkai.
Paroda Informacijos ir inovacijų skaitykloje (bibliotekos I a.) bus eksponuojama iki sausio pabaigos. Akvarelėmis galima pasigrožėti darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. bei šeštadieniais nuo 8 iki 15 val.
***
Birutė Žilėnienė gimė 1957 m. Karagandoje, tremtyje, represuotų politinių kalinių šeimoje.
Grįžusi į Lietuvą baigė tuometinį Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakultetą. Parodose dalyvauja nuo 1980 metų. Nuo 1992 metų yra aktyvi Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje rengiamų grupinių parodų dalyvė. Yra surengusi personalinių parodų Anykščių, Kėdainių, Ukmergės kultūros centro dailės galerijose. Autorės darbų yra įsigiję privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje. Kūrėja yra dailės mokytoja metodininkė, ilgus metus vadovavo Ukmergės dailės mokyklai.
***
„Švelniose B. Žilėnienės akvarelėse urbanistiniai motyvai yra beveik išstūmę gamtą, tačiau ji, būdama tiesiogiai nevaizduojama, čia egzistuoja paveikslų meninės raiškos ir pačios akvarelės skaidrumo dėka: pripildyti permatomų šešėlių ir atspindžių kūriniai leidžia nujausti juose esantį oro substantyvumą ir lengvai dvelkiantį vėją, virpinantį ant medžio šakų likusius lapelius“, – apie B. Žilėnienės kūrybą rašė menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė.
