Gamybos sektorius visame pasaulyje yra kertinė ekonomikos dalis, kuri tiekia esminius produktus tiek kasdieniam gyvenimui, tiek specializuotoms pramonės sritims ir profesionalams. Dėl itin didelės svarbos bei aukštos konkurencijos, gamybos sektorius yra ypatingai palankus inovacijai ir naujoms technologijoms.
Technologinė pažanga šioje srityje ne tik reikalauja daugelio darbuotojų atnaujinti turimus gebėjimus, bet ir sukurs daugybę darbo vietų gamybos sektoriuje, todėl verta apžvelgti dabartines tendencijas.
Pramoninis daiktų internetas (IIoT)
Jau dabar vykstantis spartus tobulėjimas vyksta daiktų interneto srityje. Paprastai tariant, tai galimybė sujungti daugybę prietaisų į internetinį tinklą, perduoti informaciją bei keisti jų veiklą. Daiktų internetas kartais jau pasirodo ir namuose, pavyzdžiui, prijungiant įvairius virtuvės ar namų ruošos prietaisus prie namų tinklo.
Šios galimybės dabar jau yra diegiamos į pramoninę infrastruktūrą, šitaip įgalinant verslą geriau valdyti savo prietaisus bei įrangą. Įvairūs jutikliai, galintys perduoti tokią informaciją kaip temperatūra ar judėjimas, gali automatiškai susieti įrenginius su duomenų baze.
Duomenų bazės tampa kertiniais informacijos šaltiniais, kuriais gamybos sektoriaus darbuotojai gali įgyvendinti veiklos pakeitimus, pastebėti įvykusias klaidas ar jų priežastis bei atlikti prevencinę techninę priežiūrą.
Prevencinė techninė priežiūra
Dar viena svarbi inovacija, įgalinta kitų technologijų, yra prevencinė techninė priežiūra. Tai išankstinė apžiūra ir, galimai, remontas įrenginių, kurie jau veikia tam tikrą laiką. Ši priežiūra leidžia įmonėms atlikti būtiną remontą prieš įrenginiui sugendant, taip taupant pinigus bei potencialias nesėkmes, kurios nutiktų įrenginiui sugedus.
Kartu su pramoniniu daiktų internetu, šios galimybės tampa dar patrauklesnėmis. Jutikliai bei panašūs įrenginiai gali perduoti informaciją ir priminimus techninę priežiūrą atliekantiems specialistams.
Skaitmeniniai dvyniai
Skaitmeninio dvynio technologija sukuria tikrovės reprezentaciją, kuri įtraukia objektus, veiksmus ir įvairius kitus aspektus, siekiant kuo tiksliau atkartoti realybę, kurioje būtų patalpintas naujas objektas. Ši technologija plačiai naudojama urbanistikoje, siekiant nuspėti įvairias statybų galimybes bei galimas problemas.
Ši technologija po truputį atkeliauja ir į gamybos sektorių. Ji naudojama nuo pačių paprasčiausių vizualizacijų – naujo produkto gamybos kelio ir veiksmų – iki itin pažangių, kurios gali simuliuoti ištisų gamyklų veiklą.
Skaitmeniniai dvyniai ne tik padeda verslams įsivaizduoti savo veiklos galimus pasikeitimus, bet ir optimizuoti esamus procesus, kadangi ši technologija suteikia ir daugybę duomenų apie dabartinę veiklą.
Robotizacija ir kobotizacija
Robotizacija gamybos sektoriuje vyksta jau seniai, tai bene žinomiausia technologijų inovacijų sritis šioje pramonės srityje. Žinoma, robotizacijos technologija vis tobulėja, tačiau viena iš naujovių yra kobotizacija.
Tai robotai, kurie pilnai neperima žmogaus funkcijos, bet dirba kartu su jais, padeda atlikti tam tikras užduotis. Patys vieni kobotai negalėtų atlikti užduočių, tačiau su žmogaus pagalba, jie gali stipriai pagreitinti gamybos procesus.
Šių dviejų sričių kombinacija greičiausiai stipriai pakeis darbą gamyboje ir sandėliuose. Nors gali pasikeisti darbo pobūdis, daugiau dėmesio perkeliant bendradarbiavimui kartu su robotais, kartu atsiras ir daugybė su šiomis technologijomis dirbančių specialybių.
3D spausdinimas
Trijų dimensijų spausdintuvai jau yra pasiekę daugelį mažesnių įmonių, tačiau pramoninėje gamyboje dar nėra tiek įsigalėję. Šios technologijos leidžia automatiškai atkurti objektą iš virtualaus atvaizdo, pasitelkiant specialų spausdintuvą.
Spartus tobulėjimas ir žemi kaštai nuo seno daro 3D spausdinimą itin patraukliu gamybos sektoriui. Vienas iš svarbiausių šios technologijos aspektų – gebėjimas pritaikyti tą patį prietaisą daugybės skirtingų produktų gamybai. Iš esmės, 3D spausdintuvas nėra niekaip apribotas (tik savo dydžiu), tad gali sukurti bet kokį produktą su ta pačia įranga.
Tad, ši technologija po truputį veržiasi į gamybos sektorių ir, greičiausiai, taps itin svarbia šios pramonės dalimi. Nors tai gali stipriai pakeisti visą darbų eigą gamyboje, ši technologija sukurs daugybę naujų darbo vietų, kadangi 3D spausdintuvams reikia projektuotojų, techninių specialistų bei daugybės kitokio aptarnaujančio personalo.
Dirbtinis intelektas
Ši technologija, sukėlusi tikrą perversmą paslaugų sektoriuje, skverbiasi ir į gamybą. Dirbtinis intelektas yra itin plataus masto, kadangi jis gali būti pritaikytas beveik bet kokiai veiklai, nuo rekomendacijų iki duomenų analizės.
Nors dirbtinis intelektas, tikėtina, tiesiogiai nepaveiks gamybos darbuotojų kasdienybės taip kaip skaitmeniniai dvyniai ar prevencinė priežiūra, jis gali padaryti daug įtakos sprendimų priėmimo lygyje. Todėl šis technologija gali stipriai paveikti vadovų gamybos sektoriuje darbą.
Technologijų poveikis darbo rinkai
Šios technologijos paveiks visus darbo lygmenis gamybos sektoriuje. Nekvalifikuotiems darbuotojams didžiausią įtaką padarys pramoninis daiktų internetas, skaitmeniniai dvyniai bei robotizacija. Šios technologijos darbo vietų, greičiausiai nepanaikins, tačiau sukurs naujus darbo organizavimo bei produktyvumo kriterijus.
Sprendimų priėmimo (vadovavimo) lygmenyje daugiausiai įtakos gali padaryti dirbtinis intelektas, kadangi jis pagreitins duomenų ir veiklos analizę, kuri leis greičiau ir kokybiškiau priimti sprendimus.
Robotizacija yra viena iš technologijų, kuri potencialiai gali susiaurinti darbų kiekį gamybos sektoriuje, kadangi robotai gali perimti tam tikras pareigas iš darbuotojų. Visos kitos technologijos gali paveikti darbo pobūdį, tačiau sukurs ir naujas darbo vietas, kadangi tiek 3D spausdinimui, tiek techninei priežiūra, tiek pramoniniam daiktų internetui reikės įvairios kvalifikacijos specialistų, todėl baimintis, jog gamybos sektoriaus darbų kiekis sumažės, neverta.
