Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento specialistų teigimu, šios ligos atvejų skaičius Ukmergės rajone išaugo keliasdešimt kartų – šiemet jau registruoti 52, kai per visus metus pernai buvo vos 3.
Lietuvoje taip pat užfiksuota kur kas daugiau skarlatinos atvejų – 2 982, o pernai buvo 679. Duomenys rodo, kad daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, penktadalis – pradinukų gretose.
Karščiavimas, angina ir bėrimai – pagrindiniai šios streptokokų sukeliamos infekcinės ligos simptomai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė primena, kad, nors nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.
Pasak jos, duomenys rodo, kad skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose ar vaikų darželiuose.
Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, kuriais naudojosi sergantis asmuo, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.
Skarlatinos inkubacinis periodas – dažniausiai 2–3 dienos, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę.
Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai – galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
2017–2021 metais 99–100 proc. nustatytų skarlatinos atvejų sudarė nepilnamečiai, nors vyresni žmonės neretai serga sunkiau. Didesnė rizika susirgti yra suaugusiesiems, kurie turi mažų vaikų arba dirba ugdymo įstaigose.
Skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.
Specialistai pabrėžia, kad, atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą. Taip bus ne tik užtikrinamas sėkmingas gijimas, tačiau ir užkirstas kelias infekcijos plitimui šeimoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje ir visoje visuomenėje.
Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius, – tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Susirgę vaikai neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.
UŽ inf.
