Ukmergės rajono portretas

Teritorija ir gyventojai

Ukmergės rajonas įsikūręs šalies vidurio lygumoje, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Anykščių, Molėtų, Širvintų rajonų kaimynystėje. Rajono padėtis strategiškai labai palanki: nuo Ukmergės iki Vilniaus – 78 kilometrai, iki Kauno – 69, iki Panevėžio – 71, iki Utenos – 64 kilometrai. Ties Ukmerge susikerta tarptautiniai keliai, jungiantys trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tad ne veltui šis miestas vadinamas didžiausia Lietuvos kryžkele.

Ukmergės rajonas priklauso Vilniaus apskričiai. Rajono plotas – 1395 kv. km. 2004 metų statistikos duomenimis, rajone gyveno 47,76 tūkst. gyventojų. Iš jų 19,45 tūkst. – kaime. Kitaip nei kituose Vilniaus apskrities rajonuose, Ukmergėje pagal tautinę sudėtį daugiausia gyvena lietuvių. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius nuolat mažėja, rajonas „sensta“. Jauni žmonės važiuoja į Kauną ar Vilnių mokytis ir dirbti. Nemažai rajono žmonių dirba užsienyje. Tikslios pastaraisiais metais emigravusių žmonių statistikos nėra.

Administracinis suskirstymas

Rajonas suskirstytas į 12 seniūnijų: Deltuvos, Vidiškių, Siesikų, Pivonijos, Taujėnų, Želvos, Pabaisko, Veprių, Šešuolių, Lyduokių, Žemaitkiemio, Ukmergės.

Istorija, žymūs žmonės

Istorikai ginčijasi dėl Ukmergės įkūrimo datos. Oficialiai ja laikomi 1225 metai. Teigiama, kad kunigaikštis Dausprungas tais metais sutvirtino piliakalnyje ant Šventosios dešiniojo kranto stovėjusią pilį. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ta pilis buvo pastatyta pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Kiti šaltiniai byloja, jog Ukmergės vardas pirmą kartą minimas 1333 metais Hermano Vatbergės Livonijos kronikose. Deltuvos, Pabaisko žemės susijusios su Lietuvos valstybės pradžia, svarbiausiais jos gyvenimo įvykiais.

Dabartinį miesto pavadinimą aiškina kelios legendos. Viena legenda atėjusi iš kovų su kryžiuočiais laikų. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Vaidilutė sulaužė savo pažadą tarnauti dievams ir pamilo kryžiuočių riterį – Lietuvos priešą. Tai sužinoję vaidilos ją sudegino – tokia legenda apie Aukmergę, aukos mergą, ilgainiui virtusią Ukmerge. Kita legenda byloja apie piliakalnio papėdėje šventą ugnį sergėjusią vaidilutę. Ją suėdęs vilkas, todėl toje vietoje atsiradęs miestas, pavadintas Vilkmerge, o vėliau – Ukmerge. Dar kiti šaltiniai sako, kad miestas vardą gavo nuo Vilkmergės upelio, susidedančio iš žodžių „vilkas” ir „marga” – senovės kalboje tai reiškė klampynę, taigi Vilkmergė reikštų „vilko klampynė”…

Ukmergės kraštas didžiuojasi išauginęs pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, aktorę Reginą Varnaitę, tautodailininką Rimantą Zinkevičių, olimpinę čempionę slidininkę Vidą Vencienę, humanitarinių mokslų daktarę Reginą Koženiauskienę, daug kitų iškilių žmonių.

Gražiame gamtos kampelyje įsikūręs

Siesikų dvaras šiuo metu restauruojamas:

jis taps turistų traukos centru.

Politika

Rajono Tarybą sudaro 25 nariai. Dabartinis meras – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos partijos narys – Algirdas Kopūstas, vicemeras Grigorijus Molčanovas – socialdemokratas, administracijos direktorius Juozas Varžvalys jokiai partijai nepriklauso. Šios besibaigiančios kadencijos politikai itin diskutuotinų, globalių problemų nesprendė, tad santykiai Taryboje, galima sakyti, – tolerantiški ar net draugiški.

Ekonomika

Rajone gausu metalo apdirbimo pramonės įmonių, taip pat – medienos, siuvimo bei kitų sričių bendrovių. Vienos ryškiausių gigančių, žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, – „Vienybė“, „Izobara“, „Aukmergės baldai“, „Vilkma“ ir kitos. Nedarbo lygis rajone – apie 6 proc.

Gamta

Didžiausia rajono puošmena – Šventosios upė su įspūdingomis per amžiaus tėkmes suformuotomis pakrantėmis. Jos intakus – Siesartį, Žuvintę, Žirnąją, Mūšią pamėgo visos šalies baidarininkai. Miškai užima 29 procentus rajono teritorijos. Didžiausi – Taujėnų, Siesikų miškai. Taujėnų girininkija garsi tuo, kad čia rengiamos šalyje garsios komercinės medžioklės. Didžiausi rajono ežerai – Lėnas ir Žirnajai, užimantys per 200 hektarų. Kiekviena rajono seniūnija garsi architektūros perlais – bažnyčiomis, dvarais, jose yra daugybė valstybės saugomų gamtos paminklų: piliakalnių, draustinių, kitokių grožybių.

Švietimas, popamokinė veikla

Mieste yra pirmojo šalies Prezidento vardu pavadinta gimnazija, trys vidurinės ir dvi pagrindinės mokyklos, taip pat – ikimokyklinio ugdymo įstaigų, viena specialioji mokykla, įstaiga, kurioje ugdomi sunkią negalią turintys vaikai. Veikia Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, kurioje šiemet pirmą kartą duris atvėrė aukštojo neuniversitetinio mokslo neakivaizdinių studijų skyrius. Po pamokų mokyklose vaikai ir jaunimas lanko Dailės, Muzikos ar Sporto mokyklas, dainavimo, filmavimo, kitokius būrelius. Rajono moksleiviai dažnai pasižymi šalyje, o kartais ir užsienyje vykstančiose įvairių mokslo dalykų olimpiadose, iš jų grįžta su laimėjimais. Ukmergės vardą jaunieji ukmergiškiai garsina muzikos, šokių, teatrų ir kituose festivaliuose bei konkursuose.

Aplinkosauga

Viena iš didžiausių rajono aplinkosaugos problemų – nelegalūs sąvartynai. Vos prieš kelerius metus rajone įdiegta konteinerinė buitinių atliekų išvežimo sistema, tačiau rajono valdininkai vis neranda galimybių įdiegti visuotinio šiukšlių išvežimo mokesčio. Už šiukšlių išvežimą moka visi be išimties daugiabučių namų gyventojai, tačiau privatūs namai neskuba sudaryti sutarčių su šias paslaugas teikiančia įmone.

Kultūra, religija, spauda

Aktualius kultūros klausimus sprendžia savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojai. Glaudžiausiai jie bendradarbiauja su Kultūros centru, turinčiu savo skyrius rajono gyvenvietėse. Kultūros centre veikia kelios dešimtys dainuojančius, šokančius, muzikuojančius rajono gyventojus vienijantys saviveikliniai kolektyvai. Meno gerbėjai renkasi į dažnai keičiamas dailės galerijos parodas.

Vienas svarbiausių renginių Ukmergėje – kasmet gegužės mėnesį minima miesto šventė. Į ją susirenka tūkstančiai miestelėnų ir svečių. Garsus šalyje literatų sambūris „Poezijos pavasaris”, Vlado Šlaito premijos įteikimo šventė. Kas dveji metai rengiamas teatralizuotas Deltuvos mūšis, daugybė šalies menininkų susirenka į „Lino plenerą”, tradicinis tapo „Perkusijų festivalis”.

Skaitytojų kasdien laukia rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, kurioje dažnai vyksta įvairūs kultūros ir ne tik renginiai, lankytojų – Ukmergės kraštotyros muziejus.

Ukmergės rajone yra 54 valstybės saugomi kultūros paveldo objektai.

Ukmergės mieste veikia trys katalikiškos bažnyčios – Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus, Švč. Trejybės marijonų, Pašilės – Šv. Barboros bažnyčios, vieni sentikių ir vieni stačiatikių maldos namai.

Rajone leidžiami du rajoniniai laikraščiai – "Ukmergės žinios" ir "Gimtoji žemė" – ir vienas reklaminis savaitraštis. Nei radijo, nei televizijos Ukmergė, deja neturi.

Ukmergės kultūros centro aktoriai kasmet per Kalėdų šventes dovanoja ukmergiškiams nuotaikingų spektaklių.

Nevyriausybinės organizacijos

Rajone veikia kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų. Savo veiklą šauniai plėtoja neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių sąjungos. Neįgaliesiems sudarytos sąlygos integruotis į visuomenę, kurti, tobulėti, dalyvauti meno ir kituose renginiuose. Kaimo žmonės buriasi į bendruomenes, kurios yra įregistruotos beveik kiekviename didesniame kaime ar gyvenvietėje. Šiuo metu įregistruota per 30 kaimo bendruomenių, kurias vienija Ukmergės krašto bendruomenių sąjunga.