Vaidota Majūtė – trijų vaikų mama, notarė, sukaupusi dviejų dešimtmečių darbo patirtį, mediatorė ir žurnalistikos studentė. Su ja kalbamės apie gyvenimo apsisprendimus, ryžtą pokyčiams, savęs paieškas, nuolatinį mokymąsi ir moteriškumą.
Šiemet jau dešimt metų, kaip iš Kauno rajono Garliavos miesto kilusi Vaidota savo gyvenimą kuria Ukmergėje. Sako per tą laiką tapusi tikra ukmergiške.
„Esu klausytoja. Labiau mėgstu kalbinti nei kalbėti“, – prisipažįsta pašnekovė, dirbanti Ukmergės rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure.
Apie pirmosios profesijos pasirinkimą ji pasakoja: „Buvau labai gera mokinė. Tėvai norėjo, kad tapčiau gydytoja, bet aš bijojau kraujo. Jie labai nusivylė ir pradėjo siūlyti teisę, nes tais laikais (mokyklą baigiau 1999 metais) geri mokiniai rinkdavosi teisės arba ekonomikos studijas. Tėvai kalė, kad būčiau teisininkė, o aš pati labai norėjau būti žurnaliste.“
Atėjus laikui rinktis, Vaidota, žymėdama prioritetus, pirmuoju numeriu pažymėjo žurnalistiką, o teisę – antruoju. Vis tik gyvenimas iškrėtė pokštą.
„Visą savaitę vyko egzaminai. Gyvenau Vilniuje pas giminaitę ir į stojamuosius egzaminus važiuodavau viešuoju transportu. Tą dieną, kai vyko žurnalistikos egzaminas, įsėdau ne į tą autobusą. Jis nuvežė mane priešinga kryptimi. Atsidūriau miške, apsiverkiau. Taip ir nuplaukė mano žurnalistikos studijos. Įstojau studijuoti teisę Vilniaus universitete“, – dalijosi Vaidota. Baigusi studijas, ji įgijo magistro laipsnį.
Kelias į Ukmergę
Siekiant tapti notare, reikia ne tik atitinkamo išsilavinimo, bet ir penkerių metų teisinio darbo stažo, išlaikyti notaro kvalifikacijos egzaminą ir laimėti viešą konkursą. Visa tai Vaidota pasiekė Vilniuje. Prieš atvykdama į Ukmergę dirbo Lietuvos notarų rūmuose.
„Išdirbus dešimt metų atsirado nuobodulys, – pasakojo apie kelią į Ukmergę. – Esu spontaniška. Ne laipteliais keliauju į nusimatytą tikslą, o pasielgiu taip, kaip tuo metu atrodo. Gana lengvabūdiškai nutariau dalyvauti paskelbtame konkurse dirbti Ukmergėje.“
Konkursą Vaidota laimėjo. Kadangi notaras mokestiniu požiūriu vykdo individualią veiklą, jis pats yra atsakingas už biuro įrengimą – nuo patalpų suradimo iki priemonių veiklai supirkimo.
Iš pradžių naujoji notarė Ukmergėje trejus metus nuomojosi patalpas Vienuolyno gatvėje, kitoje gatvės pusėje, nei dabartinis biuras. Bet nuoma valgė didžiulius pinigus, ir tai skatino ieškoti savų patalpų.
Be to, šeima, kurioje augo trys maži vaikai, gyveno Vilniaus rajone. Vaidota kasdien važinėjo į darbą. „Tai labai vargino“, – prisimena ji. Vilniaus rajone darželiuose vaikams trūko vietų, o Ukmergėje buvo. Tad moteris kurį laiką vaikus vežiojosi su savimi. Iš ryto – į darželį Ukmergėje, vakare – namo. Tačiau vieną kartą pateko į avariją. Mašina pavojingai nuslydo nuo kelio. „Supratau, kad važinėti nebenoriu“, – pasakojo Vaidota. Tad patalpų ieškojo jau ne tik biurui, bet ir būstui.
Miesto širdyje
Pastatas, kurio pirmame aukšte dabar yra rajono savivaldybės 3-iasis notaro biuras, taip pat – ir Vaidotos šeimos namai, įkurti antrajame aukšte. „Šis namas buvo labai apleistas. Mes jį visą rekonstravome nuo rūsio iki stogo“, – pasakojo notarė. Kadangi pastatas statytas sovietmečiu, paveldosaugos ribojimų nebuvo.
Apie idėją įrengti viename pastate ir biurą, ir namus, Vaidota pasakoja: „Kai gyvenime kažko nori ir nukreipi ta linkme mintis, tai ir gauni. Dirbdama Lietuvos notarų rūmuose dalyvavau išvykoje į Klaipėdą. Jos metu vykome į tokį notaro biurą, kuriame buvo ir ten dirbančios notarės namai. Jai aprodant patalpas mano akys tik išsiplėtė – galvojau, kaip gerai, niekur nereikia važiuoti, kiek laiko sutaupai. Ta idėja man labai patiko.“
Tačiau šiandien jau galvoja kiek kitaip: „Spręsdama patalpų klausimą galvojau, kad biuras ir namai viename pastate – labai patogu. Bet šiandien galvoju kitaip, nes net tada, kai būnu namie, būnu ir darbe. Paguldau vaikus ir galvoju – dar to nepadariau, dar tą reikėtų sutvarkyti – ir einu dirbti.“
O koks gyvenimas pačioje miesto širdyje? „Labai patogu, nes niekur nereikia važiuoti. Sporto, Meno mokyklos, kultūros centras – viskas čia pat, – sako pašnekovė. – O kalbant apie poilsį – per daug triukšmo. Ypač vasarą.“ Vasarą ir savaitgaliais stengiasi ištrūkti arčiau gamtos.
Notaro veikla
Notaro veikla yra griežtai reglamentuota, veiksmus riboja daugybė suvaržymų. „Tenka praeiti daug etapų, kol tampi notaru. Notarų skaičius kiekvienoje savivaldybėje nustatytas pagal gyventojų skaičių ir čia dirbančių notarų gaunamas pajamas. Ukmergei pakanka trijų notarų, ketvirto jau negalėtų būti“, – sakė Vaidota.
Tapus notaru, kas penkerius metus privaloma atestacija. Veikla stebima tarnybinės priežiūros, vyksta teisiniai patikrinimai. Privaloma narystė rūmuose, nariai nuo pajamų moka mokestį, skirtą institucijai palaikyti. Negalima reklama, konkurencija tarp notarų iš esmės eliminuota.
Griežtai reglamentuoti ir įkainiai. „Jei anksčiau būdavo vadinamos žirklės „nuo – iki“, tai nuo spalio mėnesio jų beveik nebeliko. Kartais jaučiu, kad už savo darbą galėčiau iš žmogaus paimti mažiau pinigų, nes, atrodo, nieko daug nedariau, bet privalau paimti tiek, kiek nustatyta. O kartais už didelį darbą paimu mažai, nes toks įkainis.“
Pasak pašnekovės, notaras yra tarp valstybinės institucijos ir privataus asmens. Pagal funkcijas ir atsakomybes jis yra valstybės įgaliotas asmuo, o mokestiniu požiūriu – privačiai veikiantis.
Notarė išskyrė pagrindinius veiksmus, dėl kurių kreipiamasi dažniausiai. Pirmauja nekilnojamojo turto sandoriai – pardavimas, pirkimas, dovanojimas. Taip pat – įgaliojimai. Dėl jų dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kai susiduria su ligomis ir dėl sveikatos nebegali rūpintis patys. Toliau – paveldėjimo dokumentų tvarkymas, testamentai.
Žurnalistikos studijos
Šiuo metu Vaidota yra analitinės žurnalistikos studentė. Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete ji studijuoja antrosios pakopos studijose ir siekia magistro laipsnio.
Paklausus kaip, tiek daug metų išdirbusi teisės srityje, priėmė sprendimą studijuoti visiškai kitos srities specialybę, Vaidota sako, kad mokytis jai labai patinka. „Mokausi visą gyvenimą. Esu smalsi. Kursai, paskaitos man labai įdomu. Kai tik randu internete, registruojuosi.“
Dirbdama Lietuvos notarų rūmuose ji laikas nuo laiko ką nors parašydavo, daugiausia teisės temomis. „Gal nuskambės egoistiškai, bet aš dirbdama noriu ne tik duoti, bet ir gauti. Noriu, kad darbas ugdytų, mokytų mane. Po dešimties darbo metų biure daug ką darau automatiškai. Dažnai nebereikia atsiversti teisės aktų, nes straipsnius žinau mintinai. Jaučiau, norisi kažko dar. Kurį laiką galvojau, kol pernai apsisprendžiau. Vasarą per papildomą priėmimą pateikiau dokumentus“, – pasakojo moteris. Vaidota atliko praktiką ir jau pradėjo antrą kursą, o kitąmet jau ginsis diplomą.
Ką duoda ir ką atima mokslai? „Tai – skaudus klausimas, – pripažįsta pašnekovė. – Jeigu į kažką pasineriu, tai visa galva. Esu studentė dešimtukininkė. Ne dėl pažymių, bet jeigu yra paskaita, tai aš joje dalyvauju, jeigu atsiskaitymas – tai pasiruošiu ir atsiskaitau.“
Paskaitos prasideda nuo 17 val. Dalis jų vyksta gyvai, tada notarė po darbo važiuoja į Vilnių, kita dalis – nuotoliu, tada jose dalyvauja pasilikdama biure. Baigiasi paskaitos 20:30 val. – jeigu tenka važiuoti iš Vilniaus, namo grįžta apie 22 val.
Taip prabėga darbo diena. O užduotis atlieka savaitgaliais. „Dabar pramogų ir laisvalaikio neturiu. Stengiuosi verstis per galvą, kad skirčiau dėmesio šeimai, vaikams, – kalba Vaidota. – Periodas labai sunkus. Negaliu sakyti, kad lengva, bet man patinka – žinias aš tiesiog geriu.“
Analitinė žurnalistika – kas tai? Vaidota papasakojo, kad grupėje studijuoja devyniese. Vieni prieš tai baigę žurnalistikos bakalauro studijas, kiti atėję iš kitų sričių.
Pašnekovė paaiškino, kad daugumai labiau žinoma informacinė žurnalistika – reportažai, naujienos, aktualijos. „Analitinė žurnalistika – tai gilesnė visuomenės problemų analizė, pasitelkiant ekspertus. Ji apima tiriamąją žurnalistiką. Tai – specifinė sritis, kuri tiria negatyvius reiškinius, paviešina socialines ir politines negeroves, iškelia į dienos šviesą nusikalstamus, nelegalius poelgius. Lietuvoje tiriamoji žurnalistika nelabai išplėtota, nes brangi – reikia skirti daug laiko, ieškant atsakymų, įrodymų. Vienas pavyzdžių – nelegalių sąvartynų problema, kai atliekos deginamos miškuose.
Teisė ar žurnalistika?
Vaidota su vyru augina tris vaikus – jauniausiam dabar vienuolika metų, o vyriausiajai – septyniolika. Vyras dirba Vilniuje fizikos mokslų srityje.
Pasiteiravus, kaip šeima priėmė jos norą studijuoti, pripažįsta, kad tai patiko anaiptol ne visiems – vyras neapsidžiaugė. „Šeima yra maža bendruomenė, bet kiekvienas žmogus yra asmenybė ir turi teisę augti pagal savo poreikius. Negalima užgniaužti. Aš nestabdau kitų – nei vyro, nei vaikų – ir manęs taip pat nestabdo“, – dalijasi moteris. Ji sulaukia ir pritarimo. „Tėtis labai palaiko. Kadangi tai yra mano antros studijos, jos kainuoja. Nors gaunu stipendiją, už mokslą reikia mokėti. Tėtis net pinigų davė vienam semestrui, neleido atsisakyti.“
O mamą Vaidotos pasiryžimas šiek tiek išgąsdino. „Mama nesako tiesiogiai, bet jaučiu, jog nerimauja, kad paliksiu notaro darbą ir tapsiu žurnaliste“, – pasakoja Vaidota.
O kaip pačiai atrodo? „Sunku prognozuoti. Nežinau, – sako ji. – Vienas iš ribojimų notarams – draudžiama dirbti kitus darbus ir už tai gauti atlygį. Galima tik mediacija, mokslinė, kūrybinė ar pedagoginė veikla. Derinimas įmanomas, jei žurnalistiką laikysime kūrybine veikla, kuri būtų epizodinė, kaip hobis. Bet jei labai pasinerčiau, nebegalėčiau dirbti notare, nes tiriamoji žurnalistika labai imli laikui. Vis dėlto, jei man pavyktų rasti gerą darbą šioje srityje, tikrai svarstyčiau atsisakyti notaro veiklos. Kol kas tikslas – baigti mokslus.“
Vilioja kalnai
Laisvalaikiu Vaidota labiausiai mėgaujasi kelionėmis ir knygomis. „Šiuo metu daugiausia skaitau profesinę literatūrą. O per atostogas laukia visas sąrašas knygų, kurias noriu perskaityti“, – sakė ji.
Notaro atostogų trukmė nereglamentuota. Yra nustatytas darbo laikas – biure turi būti užtikrinamas žmonių aptarnavimas, o atostogų trukmė, kadangi dirbama pagal individualios veiklos pažymą, nenustatyta. „Tik, kai nedirbi, išlaidas vis tiek patiri – ir patalpų išlaikymo, ir padėjėjo atlyginimo. Kuo ilgiau atostogauji, tuo į didesnę finansinę duobę eini“, – aiškina notarė. Sau ji leidžia pailsėti kiek ilgiau nei keturias savaites.
Kelionės – moters aistra. Bet jas taip pat riboja atostogų laikas. „Nemėgstu kelionių, kuriose reikia nieko neveikti. Vieną kartą buvome tokioje – Turkijoje. Daugiau nenoriu. Vaikams labai patiko. O man labiausiai patinka kalnai, gamta. Pernai Alpėse išbandžiau kopimą, naudojant alpinistinę įrangą. Šiemet keliavau po kalnus Sakartvele su palapinėmis“, – dalijasi Vaidota.
Kaip moteris jaučiasi teisės sferoje, kuri nuo seno buvo daugiau vyrų nei moterų? „Dabar šis santykis išsilyginęs, – sako notarė. – Be to, tarybiniais laikais, kai darbai būdavo pagal paskyrimus, o notarai – valstybiniai, į šią sritį skirdavo tik moteris, nes darbas – „sausas“, su dokumentais. Kai aš pradėjau dirbti, vyrų notarų buvo vienetai. Šiandien tai – viena populiariausių profesijų, vyrai veržiasi dirbti notarais, nors moterų dar išlieka daugiau. Tiesa, teismuose – teisėjais, prokurorais – dirbdavo ir vis dar tebedirba daugiau vyrų, bet dabar ir į teismų sistemą ateina moterys. Pati profesija, manau, nėra nei vyriška, nei moteriška. Veikla labiau tinka moterims, nes reikalauja kruopštumo. Reikia kelis kartus viską patikrinti.“
Dar pasidomime, kas Vaidotai yra moteriškumas. „Vidinės savybės – švelnumas, ramybė, elegancija, išmintis ir gudrumas. Moteris turi būti išmintinga, bet kartais ir gudrauti – santykiuose su vaikais, sutuoktiniu reikia mokėti užgesinti gaisrus“, – mąsto ji.
Vaidotos manymu, gyvenime svarbu dirbti širdžiai mielą darbą. Savo vaikams ji leis rinktis. „Vaikams sakau, būkite kuo tik panorėsite, svarbu, kad būtumėte laimingi“, – kalba ji.
Pasak pašnekovės, mūsų švietimo sistema – didžiulis banginis ir joje yra daug neapgalvotų dalykų.
Prisimindama pirmąsias studijas sako, kad jos buvo nuobodžios, tačiau keisti negalvojo. „Mūsų karta labiau disciplinuota. Atsistoji ant bėgių ir tarsi turi jais eiti. Jeigu pradėjai, turi baigti, – dalijasi pasvarstymais Vaidota. – Dabar jaunimas meta vienus mokslus, bando kitus daug kartų. Koks bus rezultatas, laikas parodys.“
Dirbdama notare nesijaučia nelaiminga? „Sausa dalis nuobodi, bet ji pagrindinė. Didžiausia dovana šitam darbe – žmonės, – atvirauja Vaidota. – Kiek išgirstu istorijų. Kartais pajuntu, kad žmogus nusiminęs, užkalbinu, užsimezga įdomus pokalbis, jis išsišneka, atsiveria.“
