Šalyje šiuo metu vykdomos šios prevencinės programos.
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 25–59 m. moterims.
25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3-ejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas.
35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5-erius metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
***
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, skirta 50–69 m. moterims.
Kartą per 2-ejus metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
***
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta 50–74 m. vyrams ir moterims.
Kartą per 2-ejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
***
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta 50–69 m. vyrams ir vyrams nuo 45-erių metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.
***
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, skirta 40–60 m. vyrams ir moterims.
Kartą per 1-us metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus skiria gydymą.
Kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar pacientą galima priskirti didelės rizikos grupei.
***
Nors prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams, jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų jokiu būdu nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
***
Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Gitana Čepienė sako, kad pagal prevencines programas sveikatą nemokamai pasitikrina vis daugiau gyventojų, tačiau vis dėlto žmonės savanoriškai tikrinasi pernelyg vangiai. Dėl to šalyje nepavyksta ženkliai sumažinti sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Valstybinės ligonių kasos užsakymu atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad, nors 8 iš 10-ies Lietuvos gyventojų žino apie galimybę nemokamai dalyvauti prevencijos programose, ja pasinaudoja tik pusė apklaustųjų.
Šiuo metu prie VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro prisirašę pacientai kvietimo pasitikrinti pagal jiems priklausančias programas sulaukia ne tik iš gydytojo ar slaugytojo, bet ir iš prevencinių programų koordinatorių.
Prevencinių programų koordinatorius arba atvejo vadybininkas tampa svarbia šeimos gydytojo komandos dalimi, ir tai leidžia sparčiau organizuoti prevencinių programų vykdymą, sumažinti šeimos gydytojo darbo krūvį, iš karto įvertinti visas prevencines programas konkrečiam pacientui ir atlikti parengiamuosius veiksmus šeimos gydytojui.
„Mūsų įstaiga nuolat analizuoja paslaugų teikimo procesą, siekdama, kad pasitikrinimo pagal prevencines programas galimybės taptų labiau prieinamos.
Artimiausiu metu pacientas, atvykęs į įstaigą pasitikrinti pagal prevencines programas, vieno vizito metu bus informuotas apie visas jam priklausančias ne tik prevencines programas, bet ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako G. Čepienė.
Atvykusiam pacientui pirmo vizito metu paimamas kraujas, pacientas pasveriamas, jam pamatuojamas kraujospūdis, užpildomi reikiami klausimynai. Visi jau gauti tyrimų rezultatai pateikiami šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs tyrimų atsakymus, priims sprendimą dėl tolimesnio gydymo ar stebėjimo, jei jis bus reikalingas. Gydytojas taip pat nuspręs, ar būtina pacientui atvykti.
Tikimasi, kad, atlikus prevencinių programų vykdymo procesų pakeitimus, pagerės programų vykdymo rodikliai ir paslaugų prieinamumas pacientams, pavojingos ligos bus nustatomos anksčiau.
Straipsnis publikuojamas Šeimų asociacijai „Ne vieni“ įgyvendinant projektą „Sveikatos raktai“.
Projektas finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
