Koplytstulpis žymės iškilaus kraštiečio gimtinę

Koplytstulpis žymės iškilaus kraštiečio gimtinę / Rimvydo Šlepečio nuotr. Kamiene – nišos su knygomis

Ukmergės rajone atidengtas tautodailininkų Rimanto ir Stanislovo Zinkevičių sukurtas koplytstulpis kraštiečiui kalbininkui Ukmergės rajono Garbės piliečiui Zigmui Zinkevičiui.

Koplytstulpis pastatytas prie gimtosios profesoriaus sodybos Juodausių vienkiemyje. Atidengimo dieną jį pašventino Ukmergės dekanato dekanas kunigas Raimundas Kazaitis.

Z.Zinkevičius gimė 1925 m. sausio 4 d. Mokėsi Juodausių šešiametėje mokykloje, o vėliau – Ukmergės gimnazijoje.

1950-aisiais baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Bestudijuodamas dirbo universiteto Lietuvių kalbos katedros laborantu, o nuo 1950-ųjų iki 1956-ųjų – dėstytoju.

Jis buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, mokslo darbuotojas, docentas. Nuo 1967-ųjų – filologijos mokslų daktaras, profesorius.

1973-iaisiais Z. Zinkevičius pradėjo eiti VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos, o nuo 1988-ųjų Baltų filologijos katedros vedėjo pareigas. Taip pat dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1995–1996 m. vadovavo Lietuvių kalbos institutui. 1996–1998 m. ėjo Švietimo ir mokslo ministro pareigas.

Z.Zinkevičius buvo daugelio akademijų narys – Lietuvos mokslų, Lietuvių katalikų mokslo, Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų bei Norvegijos mokslų ir literatūros akademijų.

Pagrindinės kraštiečio mokslinio darbo sritys – lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. Paskelbė daugiau nei 60 knygų, per 1 000 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis. Jo rūpinimusi išleista apie 20 lituanistinių kalbos vadovėlių. Parengė K. Būgos rinktinius raštus, rašė ir mokslo populiarinamo bei atsiminimų knygas. Svarbiausias dialektologijos veikalas – „Lietuvių dialektologija“ (1966 m.). Už jį skirta valstybinė premija. Tarp kalbininko veikalų – ir „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ (2011 m.)

Profesorius mokėjo lenkų, rusų, latvių, vokiečių, anglų, prancūzų, ukrainiečių, baltarusių kalbas.

1995-aisiais Z. Zinkevičius apdovanotas Lietuvos mokslo premija bei Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2015-aisiais jam skirtas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius.

Ukmergės rajono Garbės piliečio vardas Z. Zinkevičiui buvo suteiktas 2012 m. Mirė profesorius 2018 m. vasario 20 d.

Atminimo ženklas gimė kalbininko artimųjų, kolegų, kraštiečių pastangomis. Jį sukūrė broliai menininkai R. ir S. Zinkevičiai.

„Gyvename Juodausių kaime, akademiko gimtinė yra čia pat. Akademikas – mūsų dėdė“, – dalijosi mintimis skulptorius R. Zinkevičius.

Pirmą kartą koplytstulpio idėją sumanytojai pristatė vasario mėnesį VU Lituanistikos katedroje surengtame profesoriaus penkerių metų mirties minėjime. Sumanymui pritarus, rinktos žmonių aukos jam įgyvendinti.

Kūrinys iš ąžuolo įgavo kūną per vasarą – birželį pradėjo daryti, o rugsėjo pradžioje užbaigė.

„Norėjosi, kad koplytstulpis atspindėtų asmenybę, kuriai skirtas. Mąsčiau, kaip įprasminti jo darbus ir taip susiformavo rūpintojėlio idėja. Kamiene yra nišos su knygomis, ant kurių nugarėlių įrašyti akademiko žymiausių mokslinių darbų pavadinimai“, – kalbėjo R. Zinkevičius.

Koplytstulpis įrengtas privačioje žemėje. Vienkiemyje tebegyvena akademiko garbaus amžiaus pusseserė. Nei tvorų, nei vartų nėra, tad koplytstulpio lankymas neribojamas.

Sumanymo įgyvendinimas kainavo apie 7 tūkst. Eur. Į šią sumą įtraukos medžiagos, gamyba, atidengimo renginio organizavimo bei aplinkos paruošimo išlaidos. Pasak skulptoriaus, surinktų pinigų atlyginimui beveik neliko. Kai kurias išlaidas padengė rėmėjai.   

Atidengimo iškilmėse svečiai dalijosi prisiminimais apie žymiausią šalies kalbininką. Pasisakė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, kalbininkė Grasilda Blažienė, visuomenininkai Jonas Burokas, Gediminas Žukauskas, kalbininko duktė Laima Šinkūnienė, kiti svečiai.

Visi galėjo apsilankyti R. Zinkevičiaus sodyboje-dirbtuvėse, apžiūrėti menininko darbų ekspoziciją bei angelų kolekciją – juos tautodailininkas išdrožė iš medienos, gautos iš įvairių pasaulio šalių.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *