Vilkai papjovė išskirtinės veislės dresuotą aviną

Vilkai papjovė išskirtinės veislės dresuotą aviną / Giedrės ir Gedimino Pupšių šeimos archyvo nuotr. Vilko grobiu tapo šeimos verslo įmonės „Litwool“ numylėtinis – retos veislės dresuotas avinas.

Lyduokių seniūnijoje, Inkilų kaime, pasirodė vilkai – įsisukę į šeimos ūkį plėšrūnai papjovė mylimiausią ypač retos veislės aviną. Šeimininkai sukrėsti – nuostolis ne tik materialinis, bet ir moralinis. Neramina mintys, kaip apsaugoti kitas avis.

Giedrė ir Gediminas Pupšiai turi nedidelio šeimos verslo įmonę „Litwool“, kurios pagrindinė veikla – lietuviškos vilnos perdirbimas. Vilniuje gyvenanti šeima prieš metus Ukmergės rajone įkūrė ūkį, įsigijo gyvūnų ir pradėjo vesti edukacijas. Rugpjūčio 17-ąją įsisukę vilkai papjovė patį brangiausią šeimos augintinį – ypač retos veislės aviną.

Šeimininkė Giedrė sakė, kad darbininkas jį aptiko anksti ryte, apžiūrėdamas gyvulius. Apeidamas bandą pastebėjo, kad avino nėra. Paėjėjęs pamatė pridraskytų vilnų, dar tolėliau rado ir papjautą gyvulį, kuris buvo iškandžiotas, išplėšytas.

Nors laukas, kuriame ganosi avys, aptvertas – jį juosia elektrinis piemuo – plėšrūnų elektra nesustabdė.

„Elektrinis piemuo nebuvo nei nutrauktas, nei nuverstas. Matyt, vilkai peršoko“, – svarstė Giedrė. „Mums tai – neeilinis įvykis, finansinis ir moralinis nuostolis, kurį sunku įvardyti“, – teigė Gediminas.

Ūkio šeimininkai pasakojo, kad čia auginamos 4 alpakos, 12 triušių ir 12 avių. Avys – skirtingų veislių, jas augina porelėmis. Tai – reprezentacijai skirta egzotinių avių banda.

Auginamų avių kainos siekia nuo 100 iki 600 eurų. „Avis aviai nelygu. Paprastos vietinės pigesnės, retos atsivežtinės veislės brangios. Priklauso ir nuo lyties – patinėliai pigesni, patelės, kadangi veda jauniklius, brangesnės“, – sakė Giedrė.

Vilkams į nasrus pateko ypatingiausia ir šeimininkų pati mylimiausia avis – ypač retos veislės „black nose“ (liet. „juoda nosis“) patinas. Papjautas avinas buvo atvežtas iš Šveicarijos, už jį šeimininkai mokėjo 400 eurų. Tačiau svarbiausia ne tai.

Pasak Giedrės, vienų metų ir devynių mėnesių avinas išsiskyrė savo dydžiu (svėrė apie 130 kilogramų) bei įspūdingais ragais ir stebino draugiškumu. Avinas buvo dresuotas, suprato komandas eiti greta, apsisukti. Jį labai mylėjo vaikai – nežino, kaip jiems pranešti blogą žinią.

„Viską įsigijome savomis lėšomis, neprašydami jokio finansavimo. Avis auginame ne pjauti, su jomis vedame edukacijas ir laikome šeimos nariais. Šitas avinas buvo mūsų numylėtinis“, – kalbėjo Giedrė.

Avinas jau buvo paaugintas, tinkamas kergti, ūkininkai planavo didinti bandą. Ūkyje liko šio avino patelė su ėriuku. Gyvūnai buvo neapdrausti. „Esame dar „žali“ – apie draudimą nepagalvojome“, – sakė ūkio šeimininkė.

Dalindamiesi žinia apie pasirodžiusius vilkus, ūkininkai siekia perspėti kitus gyventojus, kad apsaugotų savo gyvulius. Žino, kad kaime jie ne vieni augina avis. Yra daugiau ūkininkaujančių šeimų. Kas laiko arklius su mažais kumeliukais.

Per Lyduokių seniūniją šeima jau kreipėsi į rajono savivaldybės sudarytą komisiją dėl žalos atlyginimo, bet ko tikėtis sakė nežinantys. Jiems – pirmas toks atvejis. Jaučiasi neramiai, nes nežino, kaip apsaugoti kitus gyvulius. „Vilkai sugrįš. Aviną jie papjovė 30 metrų nuo gyvenamojo namo. Galima sakyti, išsitempė iš kiemo. Gyvename ne miškuose, o laukuose. Miškai nuo mūsų nutolę per kelis kilometrus. Bet vis tiek atėjo“, – kalbėjo Giedrė.

Su vietos medžiotojais šeima dar nebendravo. Iš ūkio darbininko girdėjo, kad porą pastarųjų metų šiose vietovėse buvo ramu. Anksčiau vilkai buvo išpjovę to paties darbininko augintas ožkas.

Žalą skaičiuoja komisija

Dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui gyventojai kasmet turi galimybę kreiptis į rajono savivaldybę.

Neseniai buvo atnaujinta rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos sudėtis. Jai toliau pirmininkauja Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, pirmininko pavaduotoja – minėto skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Adomavičienė.

Komisijos nariai – skyriaus vyriausiosios specialistės Asta Dutkienė ir Roma Milvydienė, Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio miško apsaugos specialistas Evaldas Aštrauskas, Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Edmundas Dabrickas, Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Arūnas Pračkaila, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Sigitas Mikėnas, Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša ir tos vietovės, kurioje padaryta žala, seniūnas.

Pasiteiravus, kokios žalos mūsų rajone būdingiausios, komisijos pirmininkas S. Stimburys išskyrė, kad daugiausia žalos pridaro visai ne vilkai, o bebrai. Statydami užtvankas jie užtvindo melioracijos griovius, dėl to nustoja veikti laukų drenažo sistema. Tačiau šiemet dėl vyravusios sausros bebrų daroma žala nebuvo labai ryški – gal iki dešimties atvejų.

Pasak S. Stimburio, šernai daugiausia žalos daro pavasarį, knisdami daugiametes pievas ir ieškodami grambuolių.

Elniniai gyvūnai labiausiai nuniokoja žieminius rapsus, juos ištrypdami. Šių gyvūnų daroma žala ryškiausia vėlų rudenį, žiemą bei ankstyvą pavasarį. Komisijai daugiau tenka susidurti būtent su kanopinių gyvūnų daroma žala, kurią, vadovaujantis tvarka, atlyginti turi medžioklės plotų naudotojai.

Dabar – vasaros antroje pusėje – daugiau žalos daro vilkai, nes šiuo metu jie pradeda mokyti jauniklius medžioti. Pasitaiko papjautų avių ar ožkų. Šiemet iki rugpjūčio tokių atvejų nebuvo.

Gautas pranešimas apie Lyduokių seniūnijoje, Inkilų kaime, vilkų papjautą aviną – pirmas šį sezoną ir kol kas vienintelis atvejis dėl laikomiems gyvuliams padarytos žalos. O dėl pasėliams daromos žalos pranešimų gauna nuolat.

Dėl vilkų padarytos žalos komisija, surašiusi aktą, dokumentus ir įrodymus perduoda Aplinkos ministerijai. Žala skaičiuojama atsižvelgiant į gyvulio svorį, rinkos kainą. Pasak skyriaus vedėjo S. Stimburio, paprastai nuostolis ūkininkui būna didesnis nei piniginė kompensacija.

Aplinkos ministerija kompensuoja ir lūšių padarytą žalą, tačiau tokių atvejų mūsų rajone nepasitaiko.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *