Dr. Sigita ASTIKIENĖ
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė
Vlado Šlaito viešoji biblioteka sulaukė netikėtos dovanos – kraštiečio inžinieriaus, chemiko, profesoriaus Romualdo Baltrušio pasiūlymo padovanoti bendramokslės, išeivijos lietuvės Sofijos Jelionienės laiškus.
Buvę Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos auklėtiniai, pokario metais išskirti likimo, ilgus dešimt-mečius susirašinėjo laiškais.
Pakvietęs pas save į svečius Kaune, profesorius pasakojo apie ukmergiškių gimnazistų gyvenimą, sudėtingus jų likimus pokariu bei nenutrūkusius tarpusavio ryšius.
Baigęs gimnaziją Ukmergėje, 1945 metais R. Baltrušis įstojo į Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Chemijos fakultetą, vėliau tęsė mokslinę veiklą, apgynė daktaro disertaciją, 1973 metais jam suteiktas profesoriaus vardas. Visuomet aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, Lietuvos Sąjūdžio įvykiuose, prisidėjo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Su žmona Irena itin domėjosi literatūra, istorija, menu. Šeima yra sukaupusi vertingą meno kūrinių kolekciją, kur kiekvienas kūrinys turi savo atsiradimo Baltrušių namuose istoriją.
Kaip pasakojo pats profesorius, jis iki pat dabar palaiko ryšius su savo buvusiais bendramoksliais, su kai kuriais iš jų kasdien susiskambina, domisi vienas kito sveikata ir kasdienybe. Iki pernai metų taip bendravo ir su buvusia klasės drauge S. Jelioniene, kuri, baigusi Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją, pokario metais su šeima išvyko iš Lietuvos. Romualdas yra išsaugojęs visus jos rašytus laiškus.
S.Jelionienė gimė 1928 metais Siesikų miestelyje. Vėliau kurį laiką su tėvais gyveno Mažeikiuose. Šeimai grįžus į Ukmergę, pradėjo lankyti gimnaziją, kur aktyviai dalyvavo literatų būrelių veikloje, prisidėjo prie literatūros ir meno almanacho „Aukuras“ leidybos. 1944 metais kartu su tėvais išvyko į Vokietiją, dar po kelerių metų – į Ameriką. Ten mokėsi Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje, vėliau dėstė K. Donelaičio lituanistinėje mokykloje, dirbo Lietuvių skaučių seserijos vadijoje, prisidėjo leidžiant lietuvių spaudą, 1976–1979 metais buvo Lietuvos skautų žurnalo „Skautų aidas“ redaktore.
Gyvendama už Atlanto nepamiršo savo gimtinės ir daug prisidėjo prie Antano Smetonos portreto gimnazijoje atkūrimo, jos iniciatyva Žemaitkiemyje buvo pastatytas antkapinis paminklas išeivijos poetui Vladui Šlaitui ir jo motinai. Ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvaudavo susitikimuose su klasės draugais, bendraminčiais, yra prisidėjusi prie daugelio gražių iniciatyvų mūsų krašte.
Ne vieną dešimtmetį R. Baltrušis ir S. Jelionienė susirašinėjo apie to meto Amerikos bei Lietuvos aktualijas, siųsdavo sveikinimus švenčių proga, dalinosi asmeninio gyvenimo detalėmis. Iš pradžių laiškus vienas kitam draugai perduodavo per pažįstamus žmones, ieškodavo, kas keliauja iš Lietuvos į JAV ir atvirkščiai. Kartais su laiškais Sofija perduodavo ir piniginės paramos įvairiems kilniems tikslams jos gimtinėje paremti. Dažnai laiškus apsiimdavo perduoti keliaujantys į Lietuvą kunigai. Tai buvo ganėtinai rizikinga, tačiau visi laiškai sėkmingai pasiekė Lietuvą. Po 1975-ųjų metų laiškus jau buvo galima siųsti ir paštu.
R.Baltrušio žiniomis, jo bičiulė buvo išsaugojusi ir visus jai siųstus laiškus. 2022 metais, per Kalėdas, Sofija iškeliavo anapilin tad nėra aišku, ar išliko Romualdo jai rašyti laiškai.
S.Jelionienės laiškai saugomi Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros ir fondų valdymo skyriuje, tad visi besidomintys gali su jais susipažinti. Iš viso bibliotekoje yra netoli 100-o jos laiškų, kurie saugomi vokuose. Pažymėtina, kad ir patys vokai ganėtinai įdomūs – ant jų surašyta papildoma informacija apie tai, kas laišką perdavė, galima matyti, kokie buvo ir kaip keitėsi pašto ženklai.
Laiškų turinys įvairus – apie Lietuvoje likusius Sofijos ir Romualdo bendraklasius, draugus ir pažįstamus, jų gyvenimą bei likimus. Dalintasi jaunystės prisiminimais, rašyta apie Amerikoje gyvenančius lietuvius, šventes, įvairius įvykius, demonstracijas Amerikos lietuvių bendruomenėje.
Laiškai gausiai papildyti nuotraukomis iš asmeninio ir visuomeninio gyvenimo įvykių, įvairiomis iškarpomis, kopijomis, eilėmis, sveikinimo atvirukais ir kita medžiaga.
Pavyzdžiui, 2010 metais Sofija parašė laišką, skirtą klasės draugams, kurį profesorius R. Baltrušis perskaitė klasės susitikime Ukmergėje. Skaitant laiškus žavi tai, kad tekstai labai šilti, asmeniški, jaučiamas moters rūpestis Lietuva ir lietuviais, aptariamos detalės, susijusios su atvykimu į Lietuvą, galimybės prisidėti prie įvairių mūsų šalyje įgyvendintų ir planuojamų įgyvendinti iniciatyvų.
Bibliotekoje saugoma ir daugiau panašaus pobūdžio medžiagos: Ukmergės rajono istorijos ir kultūros metraštininko Vytauto Vyčo laiškai draugui poetui Ričardui Šileikai, kraštiečio poeto Vlado Šlaito laiškų bendramoksliui Henrikui Gintautui bei literatūrologui Vytautui Kazakevičiui kopijos bei dalis originalų. Kiekvienas šių rinkinių skirtingas, tačiau labai vertingas kaip mūsų krašto istorijos dalis.
