Taujėnų mėgėjų teatras „Bičiuliai“ susikūrė 1997-aisiais, o 2002-aisiais, minėdamas penkerių metų sukaktį, pakvietė į pirmąjį tarptautinį mėgėjų teatrų festivalį „Prie dvaro“, tapusį tradiciniu renginiu. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip teatro gyvenimas atsispindėjo spaudos puslapiuose.
Pirmosios žinutės apie Taujėnų teatrą rajono laikraščiuose pasirodė praėjus metams nuo repeticijų pradžios.
1998 metais Taujėnų kultūros namų dramos kolektyvas pirmą kartą paminėtas „Klėtelės“ šventės, kuri vyko lapkričio 28-ąją Deltuvoje, skelbime (Gimtoji žemė, 1998-11-24, Nr. 135). Šventės programoje nurodytas Taujėnų kaimo kultūros namų suaugusiųjų dramos kolektyvo spektaklis V. Bladykaitės „Ženteliai“, režisierės – Laima Jančiauskaitė ir Jurgita Levickienė (Gimtoji žemė, 1998-11-26, Nr. 136). Tačiau pati šventė spaudoje nebuvo plačiau apžvelgta.
Kitais metais taujėniškiai „Klėtelės“ šventėje, kuri vyko lapkričio 27-ąją vėlgi Deltuvoje, dalyvavo, kaip rašoma, „svečių teisėmis“ su „geriausiu metų spektakliu „Ženteliai“ (Gimtoji žemė, 1999-11-20, Nr. 133; Bagdonas Vytautas. Kaimo teatrai. Ukmergės diena, 1999-11-23, Nr. 134; Ukmergės žinios, 1999-11-27, Nr. 64).
Apžvelgiant šventę, nurodoma, kad taujėniškių spektaklis „Ženteliai“ pelnė „teatrui ne vieną prizą įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje“. Pažymima, kad tai – „didelis ir pačių aktorių, ir jų vadovų“ nuopelnas (Gimtoji žemė, 1999-12-04 , Nr. 139).
1999-aisiais kolektyvas sulaukė kur kas platesnių atgarsių spaudoje. Vilmos Mulevičiūtės publikacijoje „Nors pienių vyno ragausim tik po metų…“ pateikiami specialistų bei profesionalų vertinimai, išsakyti po kolektyvo pasirodymo tarptautiniame kaimo teatrų festivalyje „Pienių vynas“, vykusiame birželio 18–20 dienomis, Kupiškio rajone, Skapiškyje. Tuometinis Liaudies kultūros centro teatro skyriaus vedėjas Vaclovas Vyčius pagyrė, kad Taujėnų teatralai su kiekvienu spektakliu tobulėja ir profesionalėja. O aktorius Ferdinandas Jakšys sakė, kad „Spektaklis gyvas ir žaismingai sužaistas“ (Mulevičiūtė Vilma. Gimtoji žemė, 1999-06-24, Nr. 71).
Publikacijoje apžvelgiamas Taujėnų teatrinis gyvenimas „smetoniniais laikais“ ir jo atgimimas, kurio pradžia – 1998-ųjų Velykos, kai balandžio 13-ąją buvo parodyta spektaklio „Ženteliai“ premjera. Straipsnio autorė rašo, kad spektaklis – bendras visų darbas. „Nors spektaklio režisierės Laima Jančiauskaitė ir Jurgita Levickienė parinko vaidintojus, sukūrė scenografiją ir atliko visą organizacinį darbą, su kiekviena repeticija atlikėjai vis labiau įsijausdavo į savo vaidmenis ir kiekvienas savaip režisavo ir mintis, ir veiksmus, ir charakterius. Taigi galima sakyti, kad spektaklis – bendras visų aktorių kūrybinis darbas“ (Mulevičiūtė Vilma. Gimtoji žemė, 1999-06-24, Nr. 71).
Publikacijoje įvardyti ir vaidmenų atlikėjai: ūkininkas Pranas Repšys – Rolandas Janickas, siuvėjas Rapolas – Algis Padolskas, bernas Klemensas – Vidmantas Krikštaponis, Barbora Repšienė – J. Levickienė, dukra Marcelė – L. Jančiauskaitė, Antosė – Jolanta Janickienė, Kukulis – Hubertas Žižys, Izabelė – Daiva Žižienė, Kalakutas – Aurikas Pežinskas, Bendoraitis – Algis Virbalas.
Rašoma, kad spektaklio veiksmas – „vienos šeimos, vienos kaimo bendruomenės gyvenimas. Tai suartino vaidintojus ir už scenos, jie puikiai jaučia ir pažįsta vienas kitą ir buityje, ir kūryboje“ (Mulevičiūtė Vilma. Gimtoji žemė, 1999-06-24, Nr. 71).
Pažymima, kad spektaklį sėkmė lydėjo ne tik rajoninėje šventėje „Klėtelė 98“, bet ir „Pastogės“ regioniniame renginyje Varėnoje, kur iš 40-ies dalyvių buvo atrinktas į geriausiųjų dešimtuką dalyvauti finalinėje šventėje Jurbarke. O po finalo – pateko tarp penkių teatrų dalyvauti tarptautiniame festivalyje „Pienių vynas“, po kurio Taujėnų teatras sulaukė kvietimų vaidinti Rygoje ir Seinuose.
Joninių šventės proga taujėniškiai spektaklį „Ženteliai“ rodė ir Ukmergėje, piliakalnio papėdėje.
Pirmoji teatro išvyka į užsienį – 1999-aisiais, rugpjūčio 7–8 dienomis, į festivalį „Ant Persio upės krantų“ Latvijoje, Kuoknesėje, kur taip pat rodė „Žentelius“.
Tų pačių metų rugpjūčio 13-ąją kolektyvas spektaklį rodė Vilniuje Sereikiškių parke, festivalyje „Vilniaus dienos“, kuris tais metais buvo skirtas pirmojo lietuviško spektaklio Keturakio „Amerika pirtyje“ šimtmečiui (Gimtoji žemė, 1999-08-03, Nr. 87; Ukmergės žinios, 1999-09-04, Nr. 29). Pažymima, kad teatras „artimoje ateityje žada parodyti naują spektaklį“. Rašoma: „Mėgėjai aktoriai įvairių profesijų atstovai – kultūros darbuotojai, pedagogai, studentai, buhalteriai, ūkininkai, namų šeimininkės ir kitokie darbininkai“ (Ukmergės žinios, 1999-09-04, Nr. 29). Paminima, kad taujėniškiai aktyviai įsiliejo į Lietuvos teatro šimtmečiui skirtus renginius, tarp jų ir – iškilmingas šimtmečio minėjimas, vykęs Palangoje.
Kolektyvo patirtimis spaudos puslapiuose dalijosi ir tuomet Taujėnų kultūros namų direktore dirbusi L. Jančiauskaitė bei renginių organizatorė J. Levickienė. Straipsnyje „Taujėnuose ne tik lizdus varnos suka…“ autorės džiaugėsi, kad, teatrui dalyvaujant regioniniame renginyje Varėnoje, spektaklį įvertino ne tik solidi komisija, bet jis patiko ir žiūrovams, kurie vaidinant plojo net keletą kartų. Varėnoje taujėniškiai pirmą kartą vaidino ne savo scenoje, todėl labai jaudinosi, bet buvo labai šiltai priimti (Jančiauskaitė Laima, Levickienė Jurgita. Gimtoji žemė, 1999-09-14, Nr. 105).
Finale Jurbarke žiūrovai rašė atsiliepimus apie spektaklius, taujėniškiai sulaukė daug gerų žodžių, išskirtas Repšių bernas Klemensas (V. Krikštaponis) (Jančiauskaitė Laima, Levickienė Jurgita. Gimtoji žemė, 1999-09-14, Nr. 105).
Prieš išvykdami į tarptautinį festivalį taujėniškiai vaidino Radviliškio rajone, Kleboniškio kaimo klojimo teatre, kur daiktus scenografijai – lovą, kubilą, stalą ir kt. – gavo iš muziejaus. Teatralams buvo surengta išvyka į Burbiškių dvarą.
Tarptautiniame festivalyje „Pienių vynas“ vaidino teatrai iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, Lenkijos miestų Punsko, Seinų.
Straipsnyje pasakojama apie pažintį su Kuoknesės mėgėjų teatro režisiere Inguna Strazdina, užsimezgusią teatrų bičiulystę bei pirmąją išvyką į festivalį Latvijoje. „Mes vaidinome lauke. Prieš spektaklį Inguna žiūrovams papasakojo „Žentelių“ siužetą. Žiūrovams suprantamiausias buvo Repšio priežodis „Durna boba“, po kurio nuvilnydavo juoko banga“, – pasakoja straipsnio autorės. Buvo renkamas geriausias festivalio spektaklis ir taujėniškiai liko nustebinti, kai tokiu buvo išrinktas jų spektaklis (Jančiauskaitė Laima, Levickienė Jurgita. Gimtoji žemė, 1999-09-14, Nr. 105).
Publikacijoje minimas ir dalyvavimas „Vilniaus dienose“, kur „Bičiuliai“ vaidino su Žemaitės teatru iš Telšių. Savo spektaklį „Ženteliai“ taujėniškiai rodė dvyliktą kartą ir, kaip tada atrodė, lietui lyjant atsisveikino su juo. Kolektyvas jau galvojo apie naujus pastatymus.
Režisierės spaudoje dėkojo kolektyvo rėmėjams, sudariusiems sąlygas vykti į renginius Lietuvoje ir užsienyje.
Taujėnų teatro pasiekimas tarptautiniame festivalyje „Pienių vynas“, kuriame tapo laureatu, spaudos puslapiuose priskirtas prie reikšmingiausių rajono metų įvykių (Gimtoji žemė, 1999-12-, Nr.).
2000-aisiais – tik viena žinutė spaudoje. Tais metais „Bičiuliai“ pastatė latvių dramaturgo K. Gunisperio pjesę „Pavyzdinis ūkis“, režisierė – L. Jančiauskaitė. Spektaklio premjera vyko gegužės mėnesį.
Straipsnyje „Taujėniškių saviveiklininkai gastrolėse“ (Stundžytė Zita. Ukmergės žinios, 2000-08-24, Nr. 97) rašoma, kad kolektyvas per Žolinės šventę vaidino Lenkijos Seinų krašto Punsko kultūros namuose. Tai pirmoji viešnagė pas Lenkijos lietuvius, su kuriais užmegztą ryšį „Bičiuliai“ planavo puoselėti, pasikviesdami Punsko mėgėjų teatrą į svečius.
Punske spektaklį „Pavyzdinis ūkis“ vaidino septintą kartą. Prieš tai jis rodytas Ignalinos rajone, Mielagėnuose, Radviliškio rajone, Kleboniškyje, ir kitur. Rašoma: „Taujėniškiams pavyko perteikti šiuolaikinio turinio pjesę apie nevykusį ūkininką. Šį draminį kūrinį taujėniškiams atsiuntė latviai saviveiklininkai […]“ Pasirodo, jų prašymu kolegos atsiuntė išverstą į lietuvių kalbą pjesę (Stundžytė Zita. Ukmergės žinios, 2000-08-24, Nr. 97).
2001-aisiais Taujėnų namų dramos kolektyvas su naujuoju spektakliu buvo įtrauktas į „Klėtelės“ šventės programą (Gimtoji žemė, 2001-05-03, Nr. 51; Ukmergės žinios, 2001-05-03, Nr. 50). Deja, susiklostė taip, kad šventėje kolektyvas nedalyvavo (Ukmergės žinios, 2001-05-10 UŽ Nr. 53).
Tų metų liepą teatras „Pavyzdinį ūkį“ vaidino festivalyje Kuoknesėje. Tai buvo tryliktasis spektaklis. Į šventę Latvijoje tais metais kolektyvo nariai vyko savomis lėšomis.
Pirmasis festivalis
2002-aisiais, teatrui švenčiant penkerių metų sukaktį, spaudoje pasirodė pirmosios žinios apie festivalį „Prie dvaro“. Publikacijoje „Mažo jubiliejaus proga – teatro festivalis Taujėnuose“ (Stundžytė Zita, Ukmergės žinios, 2002-06-29, Nr. 74) rašoma apie pasirengimą pirmajam festivaliui – įsitraukė įvairios institucijos, ieškota rėmėjų, vasaros darbymečiu repeticijos vyko vėlais vakarais.
Festivaliui ruošėsi ne tik teatralai, bet ir seniūnija. Renginys paskatino tvarkyti seniai netvarkytas teritorijas (Ruošiasi festivaliui. Gimtoji žemė, 2002-07-02, Nr. 75).
J. Levickienė spaudoje sakė, kad idėja surengti festivalį kilo po to, kai Taujėnų teatralai vaidino Latvijoje. Jau ruošiant pirmąjį festivalį tikėtasi, kad šventė bus tradicinė, rengiama kas dvejus metus (Stundžytė Zita, Ukmergės žinios, 2002-06-29, Nr. 74).
Iš publikacijos sužinome, kad festivalio pirmąją dieną vyko vaidinimai, o antroji diena buvo skirta svečių supažindinimui su kraštu. Užugirio dvare juos sutiko pačių taujėniškių įkūnyti „Prezidentas A. Smetona“ ir „prezidentienė“ (A. Padolskas ir J. Janickienė). Šventę vedė spektaklio „Ženteliai“ herojai – ūkininkas Repšys, jo žmona Barbora ir dukra Marcelina (R. Janickas, J. Levickienė ir L. Jančiauskaitė). Jau tada J. Levickienė pastebėjo, kad teatro gyvybingumą lemia „labai šilti trupės narių tarpusavio santykiai“ (Stundžytė Zita, Ukmergės žinios, 2002-06-29, Nr. 74).
Iš straipsnio „Tarptautinė mėgėjų teatro šventė „Prie dvaro“ Taujėnuose“ (Jančiauskaitė Laima, Levickienė Jurgita. Gimtoji žemė, 2002-07-16, Nr. 80) sužinome, kad šventėje buvo kviesti teatrai iš Raudondvario (Radviliškio r.), Skapiškio (Kupiškio r.), Dobelės ir Kuoknesės (Latvija), Punsko (Lenkija). Publikacijoje išsamiai pristatomi atvykstantys teatrai ir anonsuojami jų spektakliai. Tai leidžia rajono skaitytojams ir būsimiems renginio žiūrovams susipažinti su platesniu Lietuvos mėgėjų teatro kontekstu.
Apie pačius taujėniškius rašoma, kad, ruošdamiesi šventei, teatralai nutarė pašmaikštauti ir sukūrė V. Bladykaitės „Ženteliai“ tęsinį (Jančiauskaitė Laima, Levickienė Jurgita. Gimtoji žemė, 2002-07-16, Nr. 80).
Festivalis 2002-ųjų apžvalgoje įtrauktas prie reikšmingiausių metų įvykių (Gimtoji žemė, 2002-12-31, Nr. 150).
Veiklos metai
2003–2005 metais žinučių konkrečiai apie Taujėnų teatrą rajono spaudoje mažiau. Kolektyvas daugiau minimas anonsuojant ar apžvelgiant šventes, renginius.
2003-iaisiais balandžio 26-ąją rajono mėgėjų teatrų šventėje „Klėtelė“ teatras dar kartą tapo laureatu su spektakliu S. Kapnio „Plutelė ir pelės“, kurį režisavo L. Jančiauskaitė. Spektaklio premjera įvyko balandžio 21-ąją. Publikacijoje „Šventėje „Klėtelė“ nestigo geros nuotaikos“ pažymima, kad nugalėtojams kultūros centras skyrė „piniginį prizą inventoriui įsigyti“ (Ukmergės žinios, 2003-04-29, Nr. 48).
Tų metų liepą Taujėnų ir Vidiškių teatrai dalyvavo Rumšiškėse vykusioje liaudies teatrų šventėje „Kuo gyvas senasis kaimas“ (Gimtoji žemė, 2003-07-10, Nr. 78).
Tą patį mėnesį Taujėnų teatras trečią kartą vyko į festivalį Latvijoje „Perses krastos“ (Gimtoji žemė, 2003-07-10, Nr. 78). Ši išvyka paminėta prie reikšmingiausių rajono metų įvykių (Gimtoji žemė, 2003-12-31, Nr. 150).
Spektaklį „Plutelė ir pelės“ kolektyvas dar rodė Trakų rajone, Onuškyje, vykusioje Vilniaus apskrities šventėje „Vilnijos vainikas“.
2004-aisiais liepos 17-ąją vyko antroji šventė „Prie dvaro“. Jos programoje be šeimininkų – svečiai iš Sain Maurice Les Chateauneuf (Prancūzija), Astravo (Baltarusija), Kuoknesės (Latvija) bei Lietuvos mėgėjų teatrai iš Pasvalio rajono Diliauskų, Joniškio rajono Kriukų (Ukmergės žinios, 2004-07-10, Nr. 77). Publikacijoje „Taujėnuose – tarptautinė mėgėjų teatrų šventė“ (Jančiauskaitė Laima. Gimtoji žemė, 2004-07-10, Nr. 77) vėlgi pristatomi dalyvaujantys teatrai bei anonsuojami jų vaidinimai. Pažymima, kad iš Astravo atvyksta lietuvių teatras, saugantis gimtąją kalbą.
Taujėniškiai festivalyje rodė „Plutelė ir pelės“. Publikacijoje rašoma: „Tai šmaikštus pasakojimas apie ūkininkės Adulienės gobšumą ir Adulių berno Juozo Plutelės gudrumą“ (Jančiauskaitė Laima. Gimtoji žemė, 2004-07-10, Nr. 77).
Kitą dieną teatrų režisieriai buvo pakviesti į kūrybinę laboratoriją su Mija Ubartiene A. Smetonos dvare, o artistai susipažino su Lėno apylinkėmis (Jančiauskaitė Laima. Gimtoji žemė, 2004-07-10, Nr. 77).
2005-aisiais, minint Taujėnų 410-ies metų sukaktį, jubiliejaus programoje taip pat buvo teatralizuotų renginių, tokių kaip teatralizuota eisena ir kunigaikščio pasveikinimas bei teatralizuotas koncertas „Žvaigždžių paradas“, jaunimo dramos kolektyvų spektakliai. Tačiau kas juos įgyvendino, straipsniuose nenurodoma (Ukmergės žinios, 2005-06-23, Nr. 71; Per Jonines Taujėnai paminėjo miestelio jubiliejų. Ukmergės žinios, 2005-06-28, Nr. 73; Jubiliejus baigėsi švente, Gimtoji žemė, 2005-06-28, Nr. 73). Galima tik numanyti, kad nemaža dalimi prie teatralizuotų renginių prisidėjo ir teatro „Bičiuliai“ artistai.
Užbaigiant dešimtmetį
Kartu nukeliavus pirmuosius penkerius teatro metus, toliau apžvelkime teatro jubiliejus.
2006-aisiais taujėniškiai liepos 7–8 dienomis pakvietė į trečiąją Tarptautinę mėgėjų teatrų šventę „Prie dvaro“ Taujėnuose. Programoje buvo numatyta spektaklių skirtingo amžiaus žiūrovams (Ukmergės žinios, 2006-07-04, Nr. 71).
Šventės šeimininkai, įrašyti vis dar be pavadinimo, parodė du spektaklius: D. Čepauskaitės „Bulvinė pasaka“ ir L. Didžiulienės-Žmonos „Paskubėjo“. Abu juos režisavo L. Jančiauskaitė.
Šventės programoje įtraukti Bukonių vaikų teatras iš Jonavos rajono, Dusmenų mėgėjų teatras iš Trakų rajono, Šiaulių kultūros centro „Draugų teatras“.
Būta svečių iš Latvijos – Kuoknesės ir Rūjienos vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų mėgėjų teatrai.
Pertraukų metu vyko vokalinių ansamblių, kapelų koncertai, iliuzionisto pasirodymai.
Po festivalio straipsnyje „Taujėnai rinkosi „Prie dvaro“ (Bakanauskienė Sigita. Ukmergės žinios, 2006-07-13, Nr. 47) pažymima, kad latvių spektakliai, nors vaidinti latvių kalba, publikai buvo suprantami ir įdomūs. Rašoma, kad tarp spektaklių mezgėsi draugystės, skambėjo dainos, jaunuoliai lietuviai ir latviai mokė vieni kitus savo mėgstamų šokių.
Publikacijoje aptarti pačių taujėniškių ir latvių parodyti spektakliai, o apie kitų teatrų pasirodymus nerašoma.
Taujėnų saviveiklininkai antrąją šventės dieną parodijavo Lietuvos popžvaigždes – grupę „ŽAS“, Violetą Riaubiškytę, Žilviną Žvagulį, Vudį. (Bakanauskienė Sigita. Ukmergės žinios, 2006-07-13, Nr. 47). Apie tai nebuvo iš anksto skelbta programoje. Galima manyti, kad tais metais taujėniškiams teatralams teko didelis krūvis.
Antroje dešimtyje
Antroje dešimtyje – dar daugiau draugų ir krypčių.
2010-aisiais Taujėnai minėjo 415-os metų sukaktį. Ta proga buvo surengta šventinių renginių dekada „Prie dvaro“ (Taujėnai mini 415 metų sukaktį. Juodvalkienė Ligita. Ukmergės žinios, 2010-07-13, Nr. 51). Į jubiliejinius renginius įsiliejo ir tų metų rajoninė mėgėjų teatrų šventė „Klėtelė“, tačiau jos programa nedetalizuota.
Kitoje publikacijoje „Taujėnuose šurmuliavo teatralai“ (Griškevičiūtė Vaidotė. Ukmergės žinios, 2010-07-23, Nr. 54) „Prie dvaro“ apžvelgiama plačiau. Rašoma, kad teatrai į renginius įsiliejo keturias dienas. „Prie dvaro“ prasidėjo „Klėtelės“ švente, vykusia Taujėnų dvaro svirne. Joje spektaklius rodė Veprių, Sližių, Siesikų kolektyvai bei ukmergiškių „Krivūlės“ artistai.
„Prie dvaro“ sulaukta svečių iš Ramygalos, Leliūnų (Utenos r.), Bajorų (Rokiškio r.), Krekenavos (Panevėžio r.), Traupio (Anykščių r.). Taip pat iš Livani (Latvija). Mažiesiems vaidino „Katino Murklio“ teatras.
Po pasirodymų teatralai buvo pakviesti į bendrą ekskursiją, kurios metu režisieriai buvo „pagrobti plėšikų“ ir artistai turėjo išsipirkti saviškius scenomis iš vaidinimų (Griškevičiūtė Vaidotė. Ukmergės žinios, 2010-07-23, Nr. 54).
Straipsnyje pasidžiaugta, kad teatro sueigų krašte sumanytojai yra „Bičiulių“ teatro nariai ir kad „dvyliktus metus gyvuojantį kolektyvą, publiką linksminantį komedijomis, pažįsta ne vien mūsų rajono žiūrovai“ (Griškevičiūtė Vaidotė. Ukmergės žinios, 2010-07-23, Nr. 54).
Iš publikacijos sužinome, kad būtent teatralų iniciatyva miestelyje buvo įrengta lauko scena, kuri naudojama ir kitiems renginiams (Griškevičiūtė Vaidotė. Ukmergės žinios, 2010-07-23, Nr. 54).
2011-aisiais metais straipsnyje „Pristatė naują spektaklį“ (Ukmergės žinios, 2011-03-18, Nr. 21) rašoma, kad su nauju spektakliu – A. Tarasonio „Meilės eliksyras“, režisierė – L. Jančiauskaitė, kovo pabaigoje vyko į Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro organizuotą VI-ąjį mėgėjų teatrų festivalį „Anoj pusėj Krekenavos…“
Iš publikacijos sužinome, kad spektaklio premjera vyko tų metų kovo 8-ąją.
Norintieji pamatyti spektaklį vietoje buvo kviečiami į rajoninę mėgėjų teatro šventę „Klėtelė“, kuri tais metais vyko Taujėnuose, Dvaro svirne, gegužės 15 d.
Iš kito straipsnio „Gražios šventės Taujėnuose“ (Žukauskienė Gražina. Ukmergės žinios, 2011-05-20, Nr. 38), kuriame jau įvardijamas pavadinimas „Bičiuliai“, sužinome, kad naująjį spektaklį teatras rodė Deltuvoje.
Trumpai apžvelgta ir „Klėtelės“ šventė, paminint, kad renginį vedė Taujėnų aktoriai R. ir J. Janickai, bei kokie kolektyvai rodė spektaklius. Rašoma: „Svečiai atvežė po vieną spektaklį, o Taujėnų teatralai – du: Laimos Jančiauskaitės režisuotą D. Čepauskaitės pjesę „Pupos“ ir A. Tarasonio „Meilės eliksyras“. Pastarasis spektaklis tapo „Klėtelės“ nugalėtoju“ (Žukauskienė Gražina. Ukmergės žinios, 2011-05-20, Nr. 38). Įvardijama ir vertinimo komisija, tai – Natalija Kovarskienė, Tamara Kvieskienė ir Inga Kaselienė.
Išrinktasis spektaklis buvo rodomas ir Ukmergėje miesto šventės metu.
Iš straipsnio „Šventinės nuotaikos Siesikuose nestigo“ (Griškevičiūtė Vaidotė, Ukmergės žinios, 2011-09-16, Nr. 69) sužinome, kad teatras vaidino Siesikų miestelio 425-erių metų jubiliejaus šventėje, bet spektaklis publikacijoje neįvardytas.
Festivalio augimas
2012-aisiais liepos 6–15 dienomis surengtas šeštasis festivalis „Prie dvaro“. Jo anonse „Festivalis „Prie dvaro“ Taujėnuose“ rašyta: „Tai dešimties dienų renginių ciklas, skirtas mėgėjų ir profesionaliems teatrams, gyvai muzikai, poezijai ir šokiui“ (Jančiauskaitė Laima. Ukmergės žinios, 2012-06-26, Nr. 50). Matyti, kad renginio formatas pakito. Jo programa pasipildė ne vien teatro renginiais ir buvo išskaidyta po skirtingas erdves – pasirodymai vyko Taujėnų dvare, svirne, parke, vasaros estradoje.
Apžvelgiant festivalio dešimtmetį paminima, kad jame dalyvavo teatrai iš įvairių šalių, nurodoma, kad būtent penktasis festivalis (2010-ųjų metų) „išsiplėtė iki dekados renginių“ (Jančiauskaitė Laima. Ukmergės žinios, 2012-06-26, Nr. 50).
Šeštajame festivalyje dalyvavo ilgamečiai draugai – Daniūnų (Panevėžio r.), Bajorų (Rokiškio r.), Leliūnų (Utenos r.), Livani ir Dobelės (Latvija) teatrai.
Mėgėjų teatrai iš Viešintų (Anykščių r.), Biržų, Panoterių (Jonavos r.), Neveronių (Kauno r.) šventėje vaidino pirmą kartą.
„Raganiukės teatras“ rodė spektaklį mažiesiems žiūrovams.
O „Bičiuliai“ vėl kvietė į du spektaklius, deja, neparašyta, kokius.
Festivalis tais metais turėjo ir šūkį, kuris buvo: „Dešimt paprastai nepaprastų dienų Taujėnuose kiekvienam!“ (Jančiauskaitė Laima. Ukmergės žinios, 2012-06-26, Nr. 50).
Po renginio straipsnyje „Pramogauti kvietė Taujėnai“ (Šantarienė Vaidotė. Ukmergės žinios, 2012-07-17, Nr. 54) apžvelgiama, kad festivalyje vyko poezijos, muzikos vakarai, susitikimai su rašytojais, koncertai, kolektyvų pasirodymai. Sužinome, kad svečius dvare pasitiko grafai Marikoniai (L. Jančiauskaitė ir V. Krikštaponis).
Festivalis tais metais išties išsiskyrė svečių gausa (daugiau kitų sričių nei teatro), tarp kurių būta ir daug profesionalų. Tai pritraukė publiką, kaip rašoma, ne vien iš Ukmergės, bet ir kitų rajonų – Širvintų, Anykščių, Panevėžio, Utenos ir kt. „Prie dvaro“ tapo reikšminga kultūrinių mainų vieta. L. Jančiauskaitė, tuomet dirbusi Taujėnų filialo vedėja, dalijosi mintimis, kad festivalyje „smagu save parodyti“, skleisti žinią apie Taujėnus, o tuo pačiu svarbi ir kitų kolektyvų patirtis (Šantarienė Vaidotė. Ukmergės žinios, 2012-07-17, Nr. 54).
Naujos formos
2012 metų spalio 6–7 dienomis Ukmergės kultūros centre vykusioje XXI Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ Taujėnų teatras „Bičiuliai“ rodė D. Čepauskaitės „Pupos“ (Ukmergės žinios, 2012-10-05, Nr. 77). Iš programos matyti, kad šis teatras tais metais vienintelis šventėje atstovavo Ukmergei.
2013-aisiais birželio 13-ąją pirmą kartą Taujėnuose surengtas susitikimas su pjesės autore ir jos atlikėjais – surengtas vakaras su dramaturge, aktore Daiva Čepauskaite, kurio metu „Bičiuliai“ vaidino „Pupas“ (Ukmergės žinios, 2013-06-04, Nr. 42).
Vėlesnėje publikacijoje „Kultūros gijos“ (Jančiauskaitė Laima. Ukmergės žinios, 2013-07-09, Nr. 51) paaiškinama, kad vakaras buvo vienas iš rajone vykdytų edukacinės kultūrinės programos renginių. Straipsnyje trumpai pristatoma dramaturgė D. Čepauskaitė. Už pjesę „Pupos“ ji 2007-aisiais pelnė „Auksinį scenos kryžių“. „Bičiulių“ teatre joje vaidino O. Krikštaponienė ir V. Krikštaponis. Publikacijoje priminta, kad kolektyvas 2005-aisiais yra pastatęs ir kitą D. Čepauskaitės kūrinį – „Bulvinę pasaką“. O šiuo metu teatro repertuare jau ir trečia autorės pjesė – „Musė“, kurią režisavo jau V. Krikštaponis.
„Pupas“ iki susitikimo su dramaturge „Bičiuliai“ parodė 15 kartų Lietuvos ir Latvijos žiūrovams, vakaro metu vyko 16-asis spektaklis.
Ketvirtis amžiaus
2022-aisiais Taujėnai šventė jubiliejinę vasarą – metai buvo jubiliejiniai Taujėnų kultūros namams, mėgėjų teatrui „Bičiuliai“ ir Taujėnų miestelio bendruomenei.
Teatras „Bičiuliai“ minėjo 25-erių metų sukaktį. „Per šiuos metus pastatyta 19 spektaklių, vaidinta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dalyvauta festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Per tą laiką keitėsi ir aktoriai, ir režisieriai. Teatro veikloje dalyvavo 30 aktorių. Nuo įsikūrimo teatrui vadovavo L. Jančiauskaitė, o nuo 2018 m. teatro režisierius V. Krikštaponis“, – rašyta Ukmergės kultūros centro feisbuko puslapyje.
2022-ųjų liepos 15–24 dienomis pakvietė XI-asis festivalis „Prie dvaro“. Po dvejų COVID-19 pandemijos metų jis surengtas respublikinis, be svečių iš užsienio, nors ryšiai nenutrūko.
Festivalyje vaidino svečiai iš Vievio, Biržų rajono Papilio, Panevėžio rajono Krekenavos, Anykščių rajono Skiemonių, Šiaulių rajono Bazilionų.
Pasirodė profesionalus teatras „Labas“.
Šventės metu, liepos 23 d., žiūrovams pristatytas Taujėnų mėgėjų teatro premjerinis spektaklis V. Bladykaitės „Nuoma ir trys kiaušiniai“, kurį režisavo V. Krikštaponis.
Festivalis išplėtė geografiją, renginiai vyko ne tik Taujėnų miestelyje, bet ir kitose seniūnijos vietovėse – Baleliuose bei Užugiryje, kur yra Prezidento A. Smetonos dvaras.
Taujėnų kultūros namai šventė 70-ies metų, o Taujėnų bendruomenė – 20-ies metų jubiliejų.
Renginius papildė Regioninė vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Dainų skambėjimas tėviškėje“, kurioje koncertavo vokaliniai ansambliai iš Aukštaitijos regiono.
Festivalis anonsuotas Ukmergės rajono savivaldybės svetainėje, straipsnyje „Respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Prie dvaro“ (ukmerge.lt, 2022-07-11).
2023-iaisiais teatras vėl gastroliuoja užsienyje. Straipsnyje „Bičiuliai“ Latvijoje vaidino trimis kalbomis“ (S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė. Ukmergės žinios, 2023-06-23, Nr. 47) režisierius V. Krikštaponis dalijosi trikalbės (lietuvių, rusų ir latvių) vaidybos patirtimi. Kolektyvas Kuoknesėje jau turi savo žiūrovų ratą, „Bičiulių“ spektaklių pažiūrėti susirenka vietos lietuviai. Dėl latvių žiūrovų taujėniškiai per ilgus draugystės metus išmoko keletą latviškų žodžių. O abiem tautoms, ypač vyresniajai kartai, yra suprantama ir rusų kalba.
Perkopęs 25-metį, teatras „Bičiuliai“, vadovaujamas V. Krikštaponio, į savo gretas priėmęs naujus jaunus aktorius, tęsia savo kūrybą su tokia pačia energija ir pozityvumu, su kokia ir startavo. Teatro veikla – aukšto meninio lygio spektakliai, platus repertuaras, gastrolės rajone, šalyje ir užsienyje, atstovavimas rajonui respublikinėse bei tarptautinėse mėgėjų teatrų šventėse – bei kolektyvo organizuojamas festivalis „Prie dvaro“ yra reikšmingi ne tik miestelio, bet viso Ukmergės rajono kultūriniame gyvenime. Festivalis plečia žiūrovų akiratį ir ugdo meninį skonį, supažindindamas juos su platesniu mėgėjų teatro kontekstu Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, o tuo pačiu tęsia klojimo teatro tradiciją, kuriai būdingas nacionalinės dramaturgijos puoselėjimas, daugiau komedinio žanro spektakliai, mėgėjų aktorių raiškos, improvizacijos skatinimas.
Autorės nuotr.
Prie šio straipsnio pridedamos laikraščių „Ukmergės žinios“ ir „Gimtoji žemė“ publikacijų nuotraukos:
Ukmergės žinios, 1999-09-04, Nr. 29; 2000-08-24, Nr. 97; 2002-06-29, Nr. 74; 2006-07-13, Nr. 47; 2011-03-18, Nr. 21; 2012-07-17, Nr. 54; 2013-07-09, Nr. 51
Gimtoji žemė, 1999-06-24, Nr. 71; 1999-09-14, Nr. 105; 2002-07-16, Nr. 80; 2004-07-10, Nr. 77
