Turėjau galimybę dalyvauti Lietuvos–Lenkijos jaunimo mainų projekte „Labas Witam bičiulystė“, kurį organizavo Jaunimo laisvalaikio centras.
Dar išlikusios emocijos ir liūdesys, dėl to, jog teko atsisveikinti. Nors projekte sutikau dalyvauti paskutinę minutę, tikrai nepasigailėjau savo sprendimo.
Be galo gerą įspūdį paliko abiejų šalių grupių vadovai – Živilė, Daiva ir Stefan. Bet kuris iš dalyvių sutiktų su manimi. Vadovai buvo charizmatiški, pilni idėjų, visada gerai nusiteikę, jų motyvacija augino norą dalyvauti veiklose, kurti ir ugdyti save.
Per tą savaitę buvo proga geriau pažinti Jaunimo laisvalaikio centro darbuotojus, kas mus visus labai suartino. Vadovai buvo ne tik autoritetai, bet ir draugai, su kuriais buvo puiku leisti laiką ir kalbėtis.
Pagrindinis projekto tikslas – lietuvių ir lenkų draugiškumas griaunant vis dar vyraujančius stereotipus vieniems apie kitus. Kitos temos – humoras, liaudies muzika, šokiai, žaidimai, bendri istoriniai momentai, tautiniai simboliai, tautiniai valgiai – skatino kultūrų dialogą ir įtraukė jaunimą į veiklas.
Diskutavome apie stereotipus, prisiminėme tradicijas, ieškojome to, kas šalis vienija ir jungia. Pasirinktas projekto simbolis – bizonas, vienas svarbiausių simbolių abiejų tautų herbuose, pavelde ir kultūroje, kiekvienos dienos pabaigoje mums padėjo įvertinti atliktas užduotis ir įsivertinti savo indėlį. Projekte praleistas laikas padėjo lavinti savo gebėjimus, labiausiai – komunikacinius, praplėsti anglų kalbos žinias, nes visi bendravome tik anglų kalba.
Visos projekto savaitės metu buvo vykdomos veiklos, skirtos atrasti ir išmokti naujų dalykų apie save, apie lietuvių ir lenkų kultūras, mūsų panašumus ir skirtumus. Vyko komandinis darbas, organizuoti žaidimai, šokiai, paskaitos. Kūrybiškai atlikome užduotis, kūrėme ateities žurnalo viršelį, siūlėme idėjas, ką galima nuveikti, jog Lietuva ir Lenkija taptų geresnėmis kaimynėmis, net „projektavome“ atskirą „Lietpoli“ planetą!
Turėjome ir išvykų. Lenkams parodėme Ukmergę, jos piliakalnį, fontaną, šuniuką Keksą ir galiausiai surengėme pikniką parke, kur vyko daug įdomių pokalbių ir spontaniškų žaidimų.
Paskutinėmis dienomis aplankėme Krikštėnų, Taujėnų, Antano Smetonos dvarus ir Ukmergės vandens parką.
Po visų veiklų vakarais susėsdavome ratu ir skaitydavome raštelius iš „Gandų dėžutės“ – tai būdavo visų laukiama dienos dalis. Atskira diena buvo skirta ir liaudies šokiams. Polonezas, transveras, grečinikė, belgijka, polka su ragučiais keitė vienas kitą, poros sukosi, bičiulystė tvirtėjo.
Paskutinis mainų vakaras buvo skirtas improvizuotiems „Grammy“ apdovanojimams – vadovai nominavo dalyvius, posakius, poelgius, situacijas ir vakarėlio metu įteikė visiems šmaikščius apdovanojimus „Ponui neutraliajam“, „Gerai nuotaikai“, „Panelei atsakingajai“, sesėms dvynėms „Jin ir Jan“, „Ponui Opa“ ir kitiems.
Visas projekto džiaugsmas ir gėris buvo žmonės. Tikrai nesitikėjau, jog taip gerai susibendrausime vos per savaitę, iki dabar vieni su kitais palaikome ryšį nuotoliu.
Teko sutikti įdomių, šiltų ir bendraujančių žmonių, kurie buvo ir supratingi, ir smalsūs, ir pilni gerų emocijų. Labai ačiū visiems dalyvavusiems šiame projekte, tai viena įsimintiniausių patirčių mano gyvenime ir geriausi kartu išsinešti prisiminimai.
Projekto dalyvė Gabija Railaitė
