Mūsų laikraščio skaitytoja Vladislava papasakojo istoriją apie priglaustą šunelį Pifą bei už jo nepriežiūrą skirtą baudą.
Vladislava pasakojo, kad benamis šunelis jos namo kieme atsirado prieš daugiau kaip dvejus metus. Iš užsienio atvykusi paviešėti anūkė su savo vaikais jį pradėjo šerti ir prisipratino. Paskui anūkė išvyko, o Pifu pavadintas šuo liko.
Vladislava sako bandžiusi jį jaukintis – rišo prie būdos. Tačiau mažo ūgio šuniukas būti pririšamas nenorėjo – „lenciūgu“ įkalintas prie būdos imdavo baisiai kaukti. Tada Vladislava jį paleisdavo.
Pifas tuomet keliaudavo savo reikalais, o išalkęs grįždavo. Šeimininkė tuomet jo pagailėdavo ir pašerdavo.
Ukmergiškė tikino bandžiusi šunelį rišti ne kartą, bet kaimynai neapsikentė jo staugimo ir reikalavo keturkojį paleisti.
Taip ir padarė, bet tada pretenzijas pareiškė kiti kaimynai. Esą Pifas kėsinosi vieną vyrą apkandžioti. Supykęs šis apskundė Vladislavą policijai. Atvykę pareigūnai, pasak moters, apžiūrėjo lauke stovinčią šuns būdą. Nors šeimininkė gynėsi, kad šuns nelaiko, tik pašeria atklydėlį, policija vis tiek parašė įspėjimą dėl pažeidimo, liepė uždaryti šunį ir jo neišleisti į gatvę.
Vladislava tikino, kad to padaryti negali. „Man 85-eri metai, tas šuo manęs neprisileidžia, aš jo nepririšiu“, – dievagojosi pensininkė.
Sakė bandžiusi šunelį įsiūlyti gyvūnų prieglaudai, bet gavo atsakymą, kad ji perpildyta ir priimti tikrai negali.
„Dabar man gresia bauda už svetimą šunį ir gerą širdį“, – sakė moteris.
Po kelių dienų vėl paskambinusi į redakciją patikino, kad ir bauda jai jau skirta – turės sumokėti 15 eurų. Tačiau esą šunelio pririšti ir juo rūpintis vis tiek negalės.
Ukmergės rajono savivaldybės viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Vilija Pečiulienė įsitikinusi, kad jei žmogus prisiima atsakomybę rūpintis gyvūnu, turi tai ir daryti arba gyvūnui surasti naujus namus. Tai galėtų būti nauji globėjai.
Taip pat vyr. specialistė informavo, kad savivaldybei ir pačiai nesiseka rasti įmonę, kuri būtų atsakinga už mūsų rajono bešeimininkius ir beglobius gyvūnus. Skelbtas konkursas teikti šias paslaugas, tačiau jau antrą kartą neatsirado nė viena įmonė, panorusi dalyvauti konkurse.
Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus priminė visiems, kurie priglaudžia šunelius ar kates – jei radote ir priglaudėte priklydusį svetimą keturkojį, per tris dienas turėtumėte apie tai pranešti policijai arba savivaldybei. Antraip patys prisiimsite atsakomybę rūpintis gyvūnu.
„Jei žmogus metus ar dvejus rūpinasi šunimi ir paskui nusprendžia, kad tas šuo priklydęs – koks gi jis iš tikrųjų beglobis? Jei paėmei gyvūną, turi prisiimti atsakomybę“, – pažymi A. Dutkus.
Jis atkreipia dėmesį, kad garbaus amžiaus sulaukusių žmonių, nebesugebančių pasirūpinti augintiniais, atsakomybę už juos turi prisiimti vaikai, anūkai ar kiti artimieji. Sako, kad pasitaiko skaudžių atvejų, kai žmonės nekilnojamąjį turtą paveldi, o paveldėtų gyvūnų kratosi.
Taip pat vedėjas pažymėjo, kad, skiriant baudas už šuns nepriežiūrą, kaimynų liudijimai yra svarbūs. Jei kaimynai paliudijo, kad žmogus laiko šunį, paprastai nėra pagrindo tuo netikėti.
Kalbėdamas apie problemą, susijusią su savivaldybėje šiuo metu neteikiama beglobių, bešeimininkių gyvūnų laikinojo apgyvendinimo paslauga, sakė, kad tikriausiai teks keisti minėto konkurso sąlygas ir didinti paslaugos kainą. Pagal ankstesnes sąlygas, už šuns laikiną prieglaudą konkursą laimėjusiam paslaugų teikėjui buvo mokama 100 eurų. Už ją šuo turėjo būti išlaikomas 14 dienų, per tą laiką ieškant naujų šeimininkų.
Tačiau paslaugos teikėjams tokia kaina – per maža. Jie teigia, kad gyvūnai prieglaudose užsibūna ilgesniam laikui, o lėšų reikia ne tik jiems šerti, bet ir gydyti.
